sužeisti reikšmė

Kas yra sužeisti? 1 sužeĩsti, sužeĩdžia, sùžeidė tr. 1. K, Sut, N, Amb, L, LL158, Rtr, ŠT355, DŽ sužaloti, pakenkti sveikatai: Bet teip jau kaži kokių mūšių nebuvo, kelius ten sùžeidė Skd. Surado miške, jau sùžeistas, kraujo nubėgo daug, i tujau mirė Lc. Nu sakau, ka muno tas arklys y[ra] toks sùžeistas Akm. Kiek užmušo čia dabar, nu ir negirdėti, ar daug sùžeidė Lk. Po tam muni sùžeidė, muno ranka ta sukuntūzyta (kontūzyta) buvo Lpl. Sùžeistas žmogus – ne priešas, nekankinkiat Kltn. Kitus iššaudė, kitus sùžeidė, kai parbėgom, ta tiktai keturi Kv. Mane buvo sužeĩdę Slč. Karves atradom [po karo]: tai vienai pienas uždegęs, kita sužeistà PnmR. Jo smertinai nesùžeidė, sugydė Pl. Jis mokėjo kariaut ir išbuvo nė nesùžeistas, nė nenušautas Alz. Sùžeistas smagiai, visi dantys išmušti Užp. Kap devės vaikas, kraujas iš burnos nuejo ir nugarelę sùžeidė Ml. Jum nežinoma – aš gi sùžeistas Nmč. Jie važiuot atvažiavo i sùžeistą atsivežė, tai kraujo balos liko Slv. Ir aš buvau in karo, sùžeistas ir visa, al grįžau LKT373(Btrm). Tę mane sùžeidė – koja medinė Sn. Jį liūtas nutvėrė ir jį baisingai sužeidė Ns1851,1. Mes gavom susišaudyti, sùžeidė muno draugą Plt. Mėgenau šauti, bet laimingai, nėko nesùžeidėm Všv. Su tuo šaudymu i tus briedžius kartais sùžeida anus Sd. Kap šernas sùžeistas tik būna, tai jis puola, o kap nesùžeistas – tai nieko Vlk. Pastrauk, kad nesužeistáu Pns. Ponas sužeidė Vincelį – petin teko kulka LTR(Alv). Vėl žmonės paistėja: Panevėžys esąs pilnas vokiečių sužeistųjų Pt. Į tankumynus ir lieknų samanas skubinosi numirti sužeistas žvėris M.Katil. Kartais ragana žmones sužeidžianti ar visai užmušanti pasivertusi gyvuliu (ožka, kiaule, kale) rš. Iš susimušimo tuomi ant ūlyčios pasidariusio yra keli žmones sužeisti tapę, o keli ir smertį gavę Kel1864,159. ^ Tinginys visuomet sužeistas LTR(Sdb). | refl. Sut, K: Jau vieniuoleka kilometrų aš su dviračiu liuobu nuvažiuoti i vis tiek nė aš nėko susižeĩdusi esu, nė kits ant munęs antvažiavęs Ms. Paskiau tas vaikiukas, sūnus, susìžeidės Vgr. Kap striktelėjau nuog ratų, ir striktelta, ir susìžeidžiau Vlk. Teip skaudžiai susižeidus buvo Nmk. Aš pagalvojau, kad ana susižeĩs su stiklais Trk. Šiaip nesusìžeidė nė vienas, tik apsidaužė Krs. Aš pats dirbau prie statybai, susìžeidžiau, tai ankalbėjo arklius imt Kvr. Arklelis šoka, susižeĩdžia Ps. Jei kelionėje susižeisi ir neturėsi dezinfekuojančios medžiagos, drąsiai dėk prie žaizdos kiminines samanas, nes tai beveik sterili medžiaga rš. 2. padaryti žaizdą kokiam organui: Su kirviu sužeidė jis sau kojas J. sonas">Šonas išdraskytas, ranka sužeistà Pc. Karvė sùžeidė kelį Ad. Mane sužeidė į ranką Grž. Visa tavo tauta pažino tikrą Dievą ir laiko apkabinusi jo sužeistąsias kojeles V.Krėv. Sužalojus audinius sužeidžiamos ir kraujagyslės rš. Jam sužeistà yra galva: jis tę virto kaži kaip Jrb. Genint pušį atšokęs stripangalis sužeidė koją Pls. Visas kūnas sužeistas, sukruvintas SPII199. ║ Medis tokis daiktas: sùžeistas apteka smala ir tep būna Aps. | refl. tr.: Kaip tą koją susìžeidė, teip pirmu nejautė iš pradžių Gršl. Ar jie tę susìžeidė mažu kada tas kojas Graž. Ar įsipjovei, a dar ką susìžeidei, kad su tais vaistais galėjo išgydyti greičiau, kaip su iš vaistinės Kl. 3. prk. įskaudinti, nuliūdinti: Jos žodžiai sužeidė jį it peilio smūgiai rš. Kristus atėjo ant svieto, kad parodytų sužeistam svietui, kad tikriausios gėrybės nėra žemiškos brš. ^ Geras žodis gydo, o blogas sužeĩdžia nepagydomai Kp. Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi LTR. 4. prk. apardyti, kiek sugriauti: Bažnyčia, kai vinčiavojomės, buvo sužeistà nuo karų, tai zakristijoj kunigėlis priėmė Graž. | prk.: Vienybę jų ir dievišką tikėjimą sužeidė visokie atskalūnai brš. 5. sumynioti, sutrempti: Ir javai buvo sužeistì DrskŽ. Išmėtytas ant vagos dugno bulves mindo arkliai ir daug jų sužeidžia rš. ◊ šìrdį sužeĩsti 1. įskaudinti: Palinksmink, nuramink, va, jo sužeistą širdį V.Krėv. 2. priversti pamilti: Tu sužeidei mano širdį, sesuo sužadėtine, sužeidei vienu žvilgsniu rš. \ žeisti; apžeisti; atžeisti; įžeisti; nužeisti; pažeisti; prasižeisti; sužeisti; užžeisti

sužeisti sinonimai