svečias reikšmė

Kas yra svečias? 1 svẽčias sm. (4) K, J, Š, Rtr, KŽ; Q205, Lpn30, Sut, M, L, LL41 1. asmuo, atvykęs paviešėti, ko aplankyti (ppr. kviestas): Svečius mylįs, priimąs SD64. Svečių priėmimas H177, R, MŽ, N. Svečias esmi R158, MŽ209. Laukiamas, mielas svẽčias DŽ. Svečių̃ kambarys DŽ. Rytoj bus turbūt svečių J.Jabl. Anas gi namiškis, o tu gi jau svẽčias Ml. Svẽčią pamylėti KI487. Svečiaĩ pavalgė, pagėrė i išejo Kr. Eik an manę kieman, svẽčias būsi Nmč. Svečiaĩ jau užprašyti JnšM. Važiuok greičiau namo, svẽčias yra Bgs. Tik pakyšt pro langą svečiaĩ Mrj. Vakar laukėm svečių̃, tai buvom užkloję [gražią staltiesę] Pb. Šiandie svečių̃ – durys neužsidaro! Mrj. Teip svečiaĩ i svečiaĩ iš vieno! Mžš. Tai par jus svečiai in svečių̃ Slk. Prašytų ir neprašytų svetẽlių prisirinko Grž. Atsinešė spirgų ingi pautus ir pagamino valgyt svečiãmu Dv. Sa svečiãmi prabit LKKXI171(Zt). Kas ieško naktigulto pas mano vartus, tas mano svečias V.Krėv. Krizas savo svečiùs meilingai ragino valgyt K.Donel. Visi atkeliavusieji karaliaus sūnūs buvo svečiaĩs ir linksminos daug dienų Jrk135. Sveteli, ar esi matęs kame tokią didelę varškę? J.Jabl. Svečių meilijama (svečiai prašomi atsilankyti) LC1885,40. Atejo svečias pas žmogaus turtingojo S.Stan. In vakarą suej[o] pas ją visi svečiai mediniai (žvėrys) LTR(Dv). Miegas ima, turbūt svečių̃ ateina (juok.) Gs. Jei pirmadienį svečių bus, bus ir par visą savaitę Sml. Jei katė prausiasi, bus svečių LTR(Ldvn). Jei iš krosnies i škrenta ilgas pagalys – bus didelis svečias, jei trumpas – bus mažas Krkn. Kai iš pečiaus šauna žarija, tai bus piktas svečias LTR(Brsl). Mano svetẽliai prašyti, už baltų stalų sodinti JD491. O aš tokių svetužė̃lių niekad neturėjau JD506. Oi uošveli, oi tėvuli, ar lauki svetelio? KrvD202. Pinkise vainikelį, dėkise ant galvelės, tavo sveteliai, balti broleliai, balnoj bėrus žirgelius StnD20. Bus žirgams avižėlių, svetùkams prygalvėlių LB72. Namo, namo, svetèliai, namo, suėdėt, surijot gaidį su plūksnom DrskD230. Septyni rūtų lapukai, devyni jauni svetukai RD159. Kuom vaišinai tuos svetukus, kad manę nebuvo? JV42. Paklausykit, svetelaičiai, kas kamaroj dedas LTIII448. Saldus svečias (orig. svets) dūšių esi Mž319. Eš svečiu tapau svetimoj žemėje BB2Moz18,3. Svečiu buvau, o priėmėt mane Ch1Mt25,35. Jau jūs neeste nū daugiaus svečiais ir ateiviais VlnE168. Aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Nenorėjo kitaip užgimt, tiektai ant kelio, svečių̃ namuose DP39. Bagoti ir didi svečiai buvo BPI60. | prk.: Sieloje vieši juodas svečias (liūdesys) S.Nėr. Visi mes esame svečiai pasauly B.Sruog. Ką tu, žmogau, padarysi – tik svẽčias in to pasaulio esmi! Lb. Ė čia žmogus šitas svẽčias in pasaulio (greitai mirs) Dglš. Knyga, laikraštis pasidarė kaime nuolatiniai svečiai sp. Rašytojų kūriniuose dar gana retas svečias paprastas darbo žmogus rš. Sūnus Dievo svečiu ant šio svieto buvo Mž182. Svečio (kūdikio gimstant) laukė kap karaliaus Kb. ^ Apsidžiaugė kaip svečius išleidęs KrvP(Jnš). Išeik bemylimas, ateik belaukiamas, tai geras būsi svečias B. Mielas svečias, bet duona brangi PPr123(Vlk). Mielas svečias – gaila varškės Mrj. Svečią linksmai išleido, nei kreivai nepažiūrėjo B. Svečias svečio bodis, o gaspadorius abiejų B, PrLXVII20. Ir prie pečio, ir prie svẽčio Š. Ne kožnam svečiui skaurada šiūruojama ir pautienė kepama B. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnia B. Svẽčią sutinka pagal drabužius, išleidžia pagal protą Avl. Žuvis ir svečias trečiąją dieną dvok VP52. Prie dviejų trečiasnebe svẽčias Mžš. Ankstyvas svečias už durų pastovės, vėlyvesnis už stalo pasėdės KrvP(Mrc). Dėl svečio turėk, dėl vaiko galėk J.Jabl. Neprašyk svečių pirm laiko Pšl. Svẽčias nevalnykas: ką liepia, tai reikia ir daryt Mlk. Svečio akys plačios LTR(Tvr), Rš, Trgn. Svẽčias į vidų, akys ant lentynų NdŽ. Ar aš akis svečiam an stalo padėsiu? Ml. Teip čia svečiai lankos, jog ir troba par metus nešluota VP46. Ne svečio nusigąstu, ale neturto – nėr su kuomi priimti J. Svečio niekad nebijai, tik neturto savo Skr. Atejo sveteliai, o duonos nė kąsnelio KrvP(Mrk). Svečias dvejus namus gaišena LTR(Švnč). Tas ne svečias, kurį duona užkepa LTsV253. Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Tai jau sėskis, kad atejai: svẽčias būsi, rytoj valgyt gausi (juok.) Mrs. Svẽčias atvažiavo – ne jautis įgyliavo (reikia priimti, pavaišinti) Ėr. Reikia išleist, kad svẽčias dieną neišneštų Ar. Nekoks svẽčias, gali pabūt ir stačias (juok.) PnmA. Nedidelis svẽčias, nedidelis i stačias Grd. Atėjo svẽčias nebuvėlis, ieškokit sūrio supuvėlio Jnšk. Svẽčias ne kiaulė – viso nesuės NmŽ. Gaspadorių pakorė, o svečius išvirė (bradinys, žuvys) Tvr. ║ DŽ asmuo, pakviestas dalyvauti kur kokiam nors tikslui: Nuolatiniai radijo svečiai buvo lietuvių rašytojai rš. 2. LTR(Šlčn), Pls, Lz, Ml pirmas arba paskutinis rugių pėdas: Pirmasis pėdas vadinamas svečiu, diedu, gaspadoriumi, prapjova rš. Svẽčias iš rugių pirmo kūlio Klt. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša kūlelį kampelin, pastato – svẽčias, sako Dbg. Gaspadinė supjovus parsineša iš lauko svẽčią Dv. Nūnai reikia svẽčią atnešt namo Arm. ^ Dar svẽčias kojų nesušilo, o jau sviežią duoną minko Rod. 3. Trgn retai pasirodantis, trumpai pabūvantis žmogus: Šoferiu dirba – tik svẽčias namuos Btrm. Jį sunku rast dieną namie, jis tik svẽčias Mrj. Brolis namuose tik svẽčias Mrc. ║ retai pasitaikantis, neilgai palaikomas koks daiktas: Lėk, vaikel, atnešk vandenio, bo tas vanduo tai svẽčias virtuvė[je]: po biškį, po biškį – i nėra Mžš. Par kareivį penki centai – svẽčias Mlt. ^ Rugys – gaspadorius, miežisbernas, o kvietys – svẽčias Dkš. 4. euf. išmatos: Ko teip ilgai guli, turbūt su svečiu?! LTR(Šd).
2 svẽčias, -ià adj. (4) Š, DŽ, KŽ; I 1. ne gimtinis, toliau esantis, svetimas (apie vietą, kraštą): Tai svečiõs šalies medis J. Iš svečiõs šalies atvažiavo svetys J. Iš svečiõs šalies parvažiavo J.Jabl(Als). Kaimo seselės vainikėlį nupynė, svečių broleliai laukeliu palydėjo Niem19. Šerk, šerk, tėveli, bėrą žirgelį, josva svečių šalelę LB19. Jauniejie berneliai, širmi žirgeliai, – tai išleis sesutę svečių šalelėn NS929. Ne taip yra su svečiõs šalies skaitytojais LTI550(Jn). Vašką tankiai leido į svečią šalį S.Dauk. Jis aiškiai numano skirtumą tarp gimtojo krašto ir svečios šalies oro Vd. [Pirklys] plauk į svečias šalis, ieško perlų, auksų ir kitų brangių tavorų P. Kai jau nuteksiu sveton šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45(Ob). Paviliojo mane jauną į svẽčią šalelę JV1065. ║ ne gimtasis (apie kalbą): Rašte savo turite atskirti, kur tikrojo žemaičio žodžiai ir pagirti, kur iš svečių liežuvių pas mūsų priklydo A1884,19. | Kas rašo liežuviu svečiu, kurio dvasios nesupranta, tas samsto vandenį rėčiu, o su kapliu medžius ranto D.Pošk. ║ kitų išpažįstamas, garbinamas: Lenkiamės stabams svetíesiems NdŽ. Garbinimas svečių dievų, būrimas, žynavimas WP21. ║ svetur pagamintas: [Moterys] gėda būt sau turėjusios svečios drobės nuometą sau ant galva vyturti S.Dauk. 2. ne iš saviškių, svetimi: Mano nėr nieko an kapinių – visi svetì Pst. Tą svetìms [žmonėms] padėk Grdm. Kitos sesers su savo bernyčiais, o aš viena su svečiu bernyčiu KlvD107. Kai aš šokau su svečiu berneliu, mane jauną į šaleles blaškė LTR(Jrb). Svečios moters tu nepageisk KlG161.

svečias sinonimai

svečias junginiai

  • nekviestas svečias

svečias rašyba: svečias filmassvečias linksniavimassvečias vestuvėsesvečias onlinesvečias sinonimaisvečias filmuxsvečias morfologijasvečias žodynas

Kitos žodžio svečias reikšmės: Svečias angliškai Svečias vokiškai Svečias sinonimas Svečias frazeologizmas

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas