Kas yra sveikas? 1 sveĩkas, -à adj. (4) Rtr; L 1. SD192,446, H180, H, R174,381, MŽ231, Sut, N, K, L110, Š, KŽ kurio organizmas normaliai veikia, nesergantis: Sveikas esmi R39, MŽ52. Aš visai sveĩkas KI536. Tėvas ir moma abu sveiku OsGl35. Ar besveĩkas, ar begyvas? NdŽ. Sveikám žmoguo viskas yr nėkai Plik. Visas jaunimas buvo linksmus, visas jaunimas buvo sveĩkas Plt. Būčio sveikà, išeičio dirbti Kl. Žmogus sveĩkas ir bagotas, nėr sveikatos, nieko nebėr Žl. Sveikam, ką pagavai, ką pavalgei – vis gerai Ėr. Nelabai anas ir sveĩkas, ir suvalgyt negalia Imb. Sveĩkas tu nesi, bet ir nemirsi nu tos ligos Plšk. Jei žmogus jaunas, sveĩkas ir nieko neturi, tai lazdos reikia Lp. Sveikõs tu man’ nematei gulint Mžš. Žmogus niekada nepamirt, kad būt sveĩkas LKT289(Ker). Jau kai žmogus sveĩkas, tai skaistus Mlk. Dabaros nė čia sveikèsniai tie žmonys, nė ko Skrb. Tik viena ligų patalas buvo, o kiti sveikì kap aržuolai augo KzR. Tik nesveikíejai išmirdavo, o tie sveikíejai likdavo Sk. Ko jy mirs: boba sveikà, i su pagaliu neuždauši! Mžš. Atgrėskite žmones nuo tabako ir degtinės, ir jie bus daug sveikesni J.Jabl. Vilniuj tai dūmai dūmai, žmogui nesveikám tai labai bloga gyventien Skp. Ką darysi: visur blogai nesveikám žmogui Jrb. Aš namie tai sveikèsnė nei kelionėj Dglš. Kai tik nedirbu sunkaus darbo, tai aš sveikiáusiai sveĩkas Rm. Buvo sveikų̃ sveĩkas, kap ąžuolas, o numirė Vrn. Sveikùi sveikiáusia mergaitė buvo Dglš. Sveikų sveikas, rodosi, išvažiavo vaikas, o dabar – žiūrėk! Žem. Sako, i ciocė šį metą ne par daug iš sveikų̃jų Trk. Dūminės pirkios buvo, i vaikai sveikì augo Klt. Seniau ne tų daktarų tiek buvo, ne tų ligoninių, o sveiki žmonys buvo Yl. Buvom sveikì linksmi; sunkiai dirbom, ir gerai buvo Klk. Viskas gerai, reikia tik sveikíem būt Mžš. Sveikumo esu sveĩkas, tik kojų negaliu pajudinti Vkš. Tėvas toks jau ne par sveĩkas Stl. Ji kad i jauna, ale ne par sveikà Šmk. Mama ne kap sveikà buvo, tai iš mažumės prispaudė dirbt Stk. Jo dùkters nèsveikos Jd. Daba nèsveikas: plaučiais serga Krž. Nesveĩkas ant vienos kojos buvo Mlt. Nesveĩkas su ranka Gg. Akim nebesveĩkas viškui – sako, akį išėmę Kp. Seniai jau in akių nesveikà Klt. Katrie sveikì gyveno, tatrie sveikì numirė Dg. Daug negerk, i sveĩkas būsi Dt. Kad sveikà karvytė bus, tai jėgus jėgus pienelio! Mžš. Kad sveikì [gyvuliai], tai gerai, o kad kitąkart auklėji auklėji, ir nudvesia Dgp. Koks tenai sveĩkas: ilsta ir rankos, ir kojos Dgp. Menkesnis žu mane – dešimkart sveikèsnis Pls. Tie padžiūvę žmonys yr sveikèsniai Krž. Kai pėsti vaikščiojo, sveikèsniai buvo Skdt. Pasnykavom ir sveĩkūs buvom Ps. Regis, kada diena ramesnė, tai ramus žmogus sveikèsnis Kvr. Iš vakaro dar sirgo, o an rytojaus užsikėlė sveikutùkas Alv. Sulig sveikù (kaip sveikas) bulbas kasu Dglš. Mamytė šiandien jau sveikėlesnė rš. Ak, kad tu sveikas būtai, kad tu mane pabudinai BsPI68(Tlž). Dievai, laikyk mane sveiką, jau daugiau nebarsiu [jaunos žmonos] JD510. Kitais metais, jei Dievas sveiką laikys, apmušiu sienas ir stogą naują J.Avyž. Kad jūs būtumit ir dužūs, ir sveĩkūs! Lz. Duok mums naują metą sveikiems sulaukti Sch266-267. Rods, sveĩks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus K.Donel. Kaip jūs begyvenat, kaip besveikì? Krs. O ir tu ką veiki, ar sveĩks, ar drūts dar medžioji? K.Donel. Merga sveikà pasdarė Lz. Pasiieškok marškinių nuo žmogaus be rūpesčio – ir būsi sveikas LMD(Sln). A ką, i sveikója jau kvara?! Klt. Jo mokslą sveikieji tur už juoką Mž375. Tu ... miegą lengvą pridavei ir mus sveikus užulaikei PK19. Neprivalu yra sveikíemus vaistytojo DP511. Kurie sveikūs yra, nereikalauja liekoriaus Ch1Mr2,17. Duok mumis su jais greitai vėl sveikiemus pasiregėti MKr199. Sveikùtis BŽ174, NdŽ, KŽ. Sveikutė̃lis NdŽ, KŽ. Sveikuteláitis, sveikutėláitis NdŽ. Sveikutėliáusias BŽ174. ^ Sveikam ligos neįkalbėsi Pšl. Sveiko gydyti nereikia LTR(Šll). Sveikíeji greičiau numiršta kai kvarieji Klt. Jei sveikas, tai ir turtingas PPr94(Jnš). Duok Dieve sveikam augti, bagotam karšti Sln. Sveikám ir lazda gerai (niekas nekenkia) Smn. Sveiką visi myli Rš. Sveikas būdamas ligą pakeli B. Brolis myl turtingą seserį, vyras – sveiką žmoną LTR. Nė sveĩkas, nė ligonis – tep ir gyvenu Plv. Ko jūs sergat, jeigu aš sveikèsnis kaip jūs (nesirūpinkite svetimais reikalais)! Vl. Kas gali atsitikti: vaikas sveĩkas kaip ridikas Ps. Sveikas kaip ridikas kiauru viduriu (iron.) LTsV93(Pšl), Pnd. Sveikas kaip ratas rieta J. Aš esmu sveikas kaip žuvis M. Sveikas kai žuvelė Slm. Sveĩkas kaip branduolas esmi Aln. Sveikas kaip baravykas LTR(Krž). Sveĩkas kai akmuo Krd. Sveĩkas kai mūras Rod. Sveĩkas kai agurkas Dglš. Sveĩkas kaip obuolys Jnš. sveĩka n.; M, LL319: Ka jau tau nèsveika yr, ko aš tavo smerčio lauksu Plt. Čia kap man nūnai nèsveika Dv. Tai ir sveika, ir šilta Sz. Bus tau sveikiaũ NdŽ. Kai saulė šviečia, rodos, kad sveikiaũ Aln. Aš girdžiu (jaučiu), kad man liko sveikiaũ Dgp. Kas jam naudingiaus ir sveikiaus būtų PK251. ^ Sveikam viskas (visur) sveĩka Šn. Sveikam ir lazda (botagas Gs) sveĩka Lkš. sveikaĩ adv. NdŽ, KŽ; Sut, LL319: Veidas raudonas nesveikaĩ VšR. Veidas jo gražus, sveikai raudonas Tat. sveikỹn adv. NdŽ: Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Sveikỹn, sveikỹn – ir pasveiko Pbr. Einam nesveikỹn, ir gana Ėr. ║ normaliai funkcionuojantis, nepaliestas ligos (apie organą ar kūno dalį): Negaliu, uždūstu – plaučiai nesveikì Vnd. Gal ir plaučiai jam ne visai sveĩkūs Slk. Širdį turì nèsveiką, būtumi jau po žemele buvusi Žeml. Nugara nelabai sveikà kokia LKT300(Všn). Sveĩkai kojai rakštis kad įlindo! Skp. Sveĩkos mano kojužėlės eit į jomarkėlius JV231. Jų (svečių) keli sveikàs akeles išsibadė K.Donel. Tai seselei akys dar sveĩkos Mšk. Nėra nieko sveiko maname kūne BBPs38,4, CII138. Eglių sakus seniau kramtydavo kaimo vaikai, kad dantys sveikesni augtų sp. Bet galva mano sveika. Visiškai sveikutėlė B.Sruog. Plebonas ženklą (vietą nesveiką) ant odos kurio regės BB3Moz13,3. Imk jauną jautį ir du avinu sveiku (be kliaudos) BB2Moz29,1. ^ Galva sveika, ale kešenius kvaras LTR(Dglš). Protas sveikas kūne sveikame VP39. Geras buvo vaikas, kol pilvas buvo sveikas KrvP(Alvt). nesveikù n.: Kojoms nesveikù yr Lkv. ║ nesugedęs: Sveikà malka KI536. Malkos sveĩkos, nepatrešę Ėr. Sienų rąstai sveiki, smalingų eglių, net skamba, kai stukteli kirvapente V.Bub. Sveikutėliausiame medelyje atsiveria žaizda, ir medelio gyvenimas nebeilgas Vaižg. Sveikàs [bulves] į kamarą nešu, supuvėles lauka Erž. Obuoliai sveikì sveikutùkai Prn. Baravykų tai daug radau, ale kad sveikų̃ maža Sdk. O kur jau genys kala, ten, žinoma, yra sausamedžių. Sveikam šile genys nesilaikys V.Krėv. ^ Supuvęs medis braška bebraška, sveikas – trakšt, ir nulūžo LTsV93. ║ tvirtai sudėtas, stiprus: Galėjai į plūgą kinkyti – taip sveikà buvau Pvn. ^ Jis vyras sveĩkas kaip arklys, visi darbai jam eina kaip reikiant Jnš. Mes visos sveĩkos kaip arkliai Ant. Jis sveĩkas kaip jautis Jnš. Sveikà boba kaip briedis Prn. Ana y[ra] sveikà kaip velnias, tik nepaslenka dirbti End. 2. R196, MŽ260, LL319, DŽ, NdŽ naudingas sveikatai; tinkamas vartoti, nešioti, gyventi: Tie kruopai skrandžiuo buvo sveikesnì LKT79(Lpl). Batviniai – pats sveikasiaĩ valgis Klt. Mėsa, virta virale, ažvis sveikèsnė Klt. Aguonos – sveĩkas daiktas Ktk. Sėmeninis aliejus gardus ir sveĩkas Užp. Tas šaltinelis didliai sveĩkas esąs Šts. Sveĩkos žolės KI537. Regis, kad ta žolė nesveikà: jos niekas neėda Dgp. Ir medus dabar nebe toks sveĩkas Sk. Ne teip sveĩkas medus iš cukraus Nmč. Nėra sveikesnio valgio kaip šviežių rugių košė rš. Viršutinė duonos pluta – pati sveikiausia, visuomet gerai iškepusi J.Balt. Marškiniai drobiniai, lininiai bais sveikì, prakaitą sugeria Užp. Oras toks sveĩkas, kad sveikẽsnio negali geisti KI537. Kai sausa, tai tada sveikèsnis oras Kkl. Dabar nesveĩkūs i orai – tokie rūkai, atolaidžiai Mžš. Dabar pats nesveikiáusias metų laikas Smln. Vieta sausa, sveika, namą įsirengėm patogiai V.Myk-Put. Sveikas darbas Š. Dieve duok sulaukt kasmets pavasarį sveĩką K.Donel. Esi šaknis tikra vyno, davei iš save girklą sveiką PK130. sveĩka n., sveĩku: Dirbti žmogui sveĩka NdŽ. Tai man sveika R59, MŽ79, N. Tas obuolas tau sveĩk KI537. Mūre [gyventi] nesveĩka, ažtat ir vaikas serga Ktk. Visas darbas tai art ma[n] sveikiáu (sveikiausia) KzR. Per daug valgyti nesveĩk KII269. Kas sveĩka, tą ir ėda gyvuolis Jrb. Kada girninių [miltų] duonos pavalgai – sveikiaū Pls. Pavalgau rūgštaus pieno su bulbom, tai man sveĩka Klt. Su valgymu jis vis laikėsi: tas nesveĩka, tas nesveĩka Ėr. Sako, sveĩka plutikes valgyti Krž. Graužk, sveĩku morkai Krš. Avižienis kisielius labai sveĩka seniem Adm. Kiaupienė yr sveĩka, [reikia] suvalgyti žiedukus Sg. Petruškos yr sveĩka nu inkstų Rsn. Šulinio vanduo sveika gerti J.Jabl. Ir pienas sveĩka gerti J.Jabl. Negerk – bus sveĩka ir galvai, ir kešenei Sb. Nesveĩka tie gėrimai Ėr. Alus sveĩka gert, tai ne degtinė Btrm. Čia sveikiausia gyventi J.Jabl. Ir miškų čia artie yra, pušynai, bus sveĩka Krns. Labai ant ajerų gera gulėt ir sveĩka Ob. Pakulniais marškiniais sveĩka nešiot Klt. An saulės labai sveika KlbIV82(Mlk). Žalia spalva sveika akims J.Balč. Akimu sveĩka LKKIX194(Dv). Vaikščiokit basi – sveĩka kojom Dgč. Išrūgos sveĩka – veidas bąla [prausiantis] Ob. Išsišluostai [grindis] – sveikiaũ, mažiau dulkių Vdk. Aviums nelabai sveĩka lytus Nmk. Nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. ^ Kas per daug, tai nesveika LTsV300(Ms), Sln. Gėda bėgti, išbėgus sveika Jn(Kv). sveikaĩ adv.: Al sau sveikaĩ pavalgau Upn. Sveikiausiai pavalgiau J.Jabl. Triušiai turia būt sveikaĩ užlaikomi Jrb. 3. Š, Rtr, DŽ, KŽ ištisas, nesupjaustytas, nesukapotas, nesudaužytas, nesužalotas ir pan.: Šitą kalakutą kepsim sveiką ar sukapotą? J.Jabl. Čia uogos sveikos (nesutraiškytos) J.Jabl. Smulkios rūkytos žuvys duodamos sveikos arba supjaustytos gabalais rš. Į namus buvo džiaugsmas, kad aš su sveikaĩs kaulais parvažiavau Plšk. Viską sugriovė, nerasi nė vienos sveikõs gryčios Ėr. Kad vienas degė, kiti [namai] sveikì liko Kdn. Per aną karę Vilkaviškis sveĩkas liko Gs. Pakraščiuose vienas kitas namelis tebestovi sveikas, o toliau vien griuvėsiai J.Marc. Nesakyk tu man: vakar kilojau, buvo katilas sveĩkas! Sdk. Drabužiai buvo taip sudraskyti, jog niekur nebebuvo likę sveikos vietos J.Balč. Visur išbraidžiota, sveikõs vietos nėra Dkš. Visų telyčaičių sveiki tešmenai Lp. Duok sveikesniaĩs, šitie (pinigai) suplyšę Lp. Šie dvibalsiai ne visų žemaičių išlaikomi sveiki rš. Viena [rago taurė] dar sveikutėlaitė užsilikusi, iš jos seniau midus ar kitas gėralas buvo geriamas rš. Nuog pado kojos net ik viršui galvos nėr jamimp nieko sveiko (visas žaizdotas, sumuštas) DP153. | Kai užeina lietus, tai siūlukės sveikõs nelieka Šlvn. ║ gyvas, nesužeistas, nenukentėjęs: Džiaugiuos tave sveiką namo parėjusį B646. Darbinykas pargriuvęs, ė genys sveĩkas nuskridęs BM52(Skp). I tie purmonai parvažiavo numie sveikì Kal. Negalvoju, kad daug būtų tokių, kurie, sveiki išlindę iš vieno maišo, norėtų lįsti į kitą J.Avyž. Išgelbėjo, visi sveikì liko [vaikai], tik mamytė apdegė Mrj. Ans grįžo sveikùt sveikutelýtis Šauk. Įšoko mariosn ir išplaukė sveĩkas DP140. ^ Meškai į nagus kliuvęs, sveikas neištrūksi LTR(Gdr). Iš vilko nasrų jau sveiką avį neatimsi LTR(Kš). Dėl mano tokio elgesio lieka ir vilkas sotus, ir avis sveika V.Mont. 4. DŽ, KŽ be trupmenos, visas (apie skaičius ir dydžius): Sveikieji skaičiai ir trupmenos Z.Žem. Jei, dalant sveikuosius skaičius, norima turėti dalmuo sveikojo skaičiaus pavidalu, tai tada vartojama dalyba su sveikąja liekana EncV1379. Sveikų̃jų skaičių dėsnis LTEX506. Sveikóji funkcija LTEX505. 5. Š, FT blaivus, įžvalgus: Išgirsk bent kartą sveiką protą, jo patarimo paklausyk! Mair. Žmogus tiki savu protu – sveikù ar nèsveiku Rm. Lig mirties senis sveĩko proto buvo Vp. Jis nesveĩko proto (nenormalus) PnmA. Vyras, būdamas gerokai pralavintas ir sveikos galvos, greit įsitikino mano žodžių teisingumu J.Balč. Reikia, gerai (anot) to, sveikà galva turėt ir apgalvot Pv. Buvau alaus išgėręs, bet protas sveĩkas tebebuvo Ob. Sveiką išmintį žmogui atimdinėjo DP84. Kožnas gal sveiku razumu suprasti P. ║ nepaveiktas neigiamos įtakos, nesugadintas: Iš karto mano sveikas instinktas pajuto, kad čia kažkas įtartina J.Paukš. Visi šių apsakymų vaizdai rodo gilų rašytojo tikėjimą sveikosiomis liaudies galiomis rš. Sveikas kaimo žmonių paprastumas rš. 6. Š, DŽ teisingas, naudingas: Sveikà idėja DŽ1. Sveĩkas patarimas NdŽ. Sveikà politika NdŽ. Tai nesveika pažiūra, kuriai pats laikas paskelbti negailestingą kovą A.Vencl. Mums duodi tokių sveikų pamokymų rš. Nepriimdinėjo sveĩko mokslo bažnyčios DP517. Ne tiektai sveikùs, o naudingus pamokslus mokytiniamus saviemus duost DP301. ^ Kalba saldi, bet nesveika Nj. sveĩka n.: Būtų sveika žodynui, kad Tamsta, surašydinęs savąją žodyno medžiagą kortelėmis, atsiųstum man KlbXlV166(K.Būg). Kad jauni sveikiau žiūrėtų, kad seni daugiau galėtų!.. būtų ir giesmė kita Mair. Geriau nusitverk mezginį, sulopyk Einiaus kelnaites – bus padoriau ir sveikiau I.Simon. O tau, Rutkau, sveikiausia būtų mesti šitą šunlupio tarnybą J.Avyž. Kartais ir patylėt sveika rš. 7. tik nom. ir voc. SD400, B595, R, MŽ, LL320, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ sveikinimo, sveikatos linkėjimo žodis: Sveikas atvykęs! Jau daug mėnesių mes tavęs laukėm J.Balč. Sveikas, pavasari, žiedais nusagstytas, papuoštas saulės brangioms dovanoms! S.Nėr. Sveĩks, svieteli margs, šventes pavasario šventęs! K.Donel. Pasilik, sesute, sveika! Mair. Sveikos moterys ir vyrai – augaloti ir pipirai! B.Sruog. Sveikas drūtas, brolau! Kokie dievai čia tave atnešė? V.Piet. Sveikindamies sakosi: „sveĩkas!“; teipaja ir užsigerdami LTI420(A.Baran). Sveikì sulaukę Naujų metų! BIII245-246. Sveĩkas žodį pasakęs J. Sveikas naujo meto ... sulaukęs Lpn53. Gerk sveikas Lpn93, MŽ. Būk sveikas R405, MŽ546. Sveikas atėjęs R, MŽ. Sveikas valgęs R405, MŽ545, N. Keliaukit sveiki N. Sveiki klausę, naują metą sulaukę OsG162. Sveikà gyva, kaip kruti? Skrb. Sveikà, marčia, brolio pačia! Lbv. O, sveikuliùkas, tai seniai mačiau! Alk. Sveĩkas gyvas, seniai matytas, sveikẽlis, sveikẽlis! Snt. Sveikì! – Sveikiáusi! Gs. Pasilikit sveikùtės! Kt. Pasilik sveĩkas KI537. Gerai sveĩkas! Kaip kruti? Rm. Liktūt (likit) sveikì LKKIX210(Dv). Sveĩks! – Da ma[n] reiks (sakoma geriant) Snt. Sveikas – dėkuo, sveikas – dėkuo, ir vaišinamos visą dieną Šts. Sveikà, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! LKT249(Rz). Keletas vyrų, susėdę aplink stalą, pasistatę butelį, sveikas pa sveikas – stikliukais sveikinosi Žem. Mudu sveikì pa sveikì, ir išgėrėva visą butelį Jrb. Sveĩkas murkt! (sakoma užgeriant) – Dėkui gurkt (atsako užgertasis) Srv. Liksi sveikà, uošvužė, daugiau nelankysiu JV304. Būk sveika, jauna mano martelė, eik į margą dvarelį JV622. Neisiu, neisiu, bernužėli, tu mane apgausi, likie sveĩkas, vaikščiok vienas, kol pačiutę gausi DrskD66. Sveika, martele, močiutės dukrele NS527. Sveika gyva, svočiute, mūsų mylimoja, mūsų laukiamoja (d.) Šmn. Keliauk sau kur nori ir pasilik sveikas O. Sveikas, sveikas, prieteliau muno, kurs teip puikiai išsimazgojai! P. Sveika, karalyčia, Motina mielaširdumo DK62. Ir atėjęs angelas jospi bylojo: būki sveika, iš malonės numylėtoji VlnE148. Sveikas būk, mokytojau BtMt26,49. ^ Sveika po karo! (taip vyrai sveikindavę žmonas po gimdymo) PrD94. Sveikas valgęs, sveikas nešiojęs, sveikas ir kitą ėsk M. Sveikas ėdęs, sveikas išbezdėjęs, sveikas ir kitą suėsk! B, Sch80. Likit sveiki – važiuokit skylėti LTR(Ss). Kaip pasakei sveikas, teip atsiliepė ir dėkui Š. Kap sveikas, tep dėkui (kaip tu man, taip aš tau) LTR(Vlkv). Sveikì gyvi, drūti klyvi Sb. Koks paukštis sveikina: sveiki, sveiki, gyvi, gyvi? (pempė) Sim. ◊ neĩ sveĩkas neĩ sudiẽ Ds nieko (nesako, nemandagiai elgdamasis): Jis su manim neĩ sveĩkas, neĩ sudiẽ Rs. Pasižiūrėjo į visus tris, išėjo vėl, nei sveiks, nei sudie nepasakiusi J.Balt. sveĩką káilį (gálvą, kuõdą) išnèšti NdŽ išvengti pavojaus, nenukentėti: Džiaugiasi sveĩką káilį beišnẽšęs J.Jabl. Atrodė, kad jam klius par muštynes, bet pasisekė išnešt sveiką kuodą Jnš. Norėdama sveiką galvą išnešti, turiu daug ką rašydama nutylėti, praleisti Pt. Džiaukis, kad sveĩką káilį ìšnešei Mrj. tuõ sveikù mãtymu sakoma nesitikint atgauti: Paskolino – ir tuõ sveikù mãtymu Šts.
2 sveĩkas, -à pron. pers. (4) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L pats, tamsta: Keliauk sveikà, kur keliavus Žln. Keliauk sveĩkas toliaus Sch218. Susimildami sveiki nieko naujo neprasimaniokit! K.Būg. Berneli jaunas, nebūki paikas, rinkis sau kitą ir joki sveikas LTR(Mrj). Dabar imkis savo arklį ir keliauk sveikas, tik daugiau nesirodyk man į akis! J.Balč. Kas nenorite grumtis mūsų eilėse, keliaukite sveiki atgal V.Myk-Put. Iš šito šono sveĩkas važiuoji? Kb. O sveĩkas kur važiuosi? Raud. Nemeluok sveikas, ne tu vienas buvai Sdk. Tai ką, aš gersiu, o sveĩkas žiūrėsi? Srv. Ar sveikas sergi? Ukm. Labai ačiū – sveikà man padėjai Lnkv. Ar ne aukso užžavėto sveikas ten ieškot manai? Mair. Kas sveikas per vienas, kad taip kalbi? J.Paukš. Kad sveĩkas žinotum, tai taip nesakytum Š. Sveikam jie turėtų būtinai pakelti mokesnį KlbV106(J.Jabl). Nemeluok sveika, neaušink veltui burnos! V.Krėv. Valgyk sau sveikà, kad nori, vabalą margą K.Donel. Keliauk besveikas Kos90. Ir mums sveiko gerovė rūpi J.Jabl. Tiesą sveikas kalbi, tiesą! P.Vaičiūn. Sveiko brolis į mane dar nesikreipė K.Būg. Pažiūrėk sveikas, jeigu netiki: antai lauke varnos jau liekanas tampo! LzP. Aš sveiką pirmą sykį matau V.Piet. Pasakysiu aš jums sveikiems Tat. Pasėdėjus vainikuota, liksi sveika jau išduota LMD(Kp). ║ kalbant apie trečią asmenį: Tai tada daviau jam sveikam tikrosias žinias, kaip dabar Tamstai, apie visas tarmes, kur ir kokios jos yra KlbXXVII(1)23(A.Baran). Lai sau blaškos vėjas, lai sau sveikas ūžia K.Bink. Kas nedainuoja, tegul sveikas dejuoja TŽV602. ◊ sveĩkas diñgęs pražuvęs: Jei iki ryt nepristato pinigų, tai sveĩkas diñgęs Alk. Papulsi į jų nagus – sveĩkas diñgęs Jrb. Dabar tai sveikas dingęs – mano sau S.Nėr.
sveikas junginiai
- būk pasveikintas! sveikas!, gyvas ir sveikas, keliauk sau sveikas, kiek leidžia sveikas protas, likite sveikas! sudiev!, nelabai sveikas, sveikas ir gyvas, sveikas kaip ridikas, sveikas protas