šventa reikšmė

Kas yra šventa? šventà sf. (4) Jrb, Gršl, Dr, NmŽ, Dov, Rsn; Š žr. šventė 5: Šventà – ir nevalnu nieko dirbti Kv. Jis buvo [atvažiavęs] aną šveñtą Vyž. Šveñtą reik švęsti Sg. Kuskas susidėdavau skrynion, ir laukiu šventõs Vad. Daba žmonys tura, ale i dirba: šventõs nežino, prūnija kiaurai Akm. Einam gult, ba šiandie ne šiokia, o rytoj ne šventà Mrj. Kap šventà, pagulėk! Drsk. I pri tų karvių reikėjo pririštai būti: lyna nelyna, šventà nešventà – kiaurai Ms. Ale ma[n] juk ryto[j] šventà Jrk64. Dabar kas šventą tie susiėjimai I.Simon. ^ Pieminie i bobai nėr šventõs Krš. Be šventõs nė iš pėdos Kin. Šunie ne pasninkas, piemenie ne šventà Užv. Kad nagams šventà – subinei posninkas Šts. Slinkui visumet šventa VP41. ◊ šventà prastà; šveñtą prãstą kasdien: Gėrė šventà prastà Tl. Dirba šveñtą prãstą – susilygo kūtes išbaltinti Krš.