Kas yra tema? 1 temà sf. sing. (4) FrnW, Lkv, Arm; Eiš, Žrm žr. tamsa 1: Ve, jis dirbs lig temõs Bt. Nu aušros lig temõs ūžė mašina Užv. ║ Vienas pragėrė šimtą šeštokų, dar temelė netemo TDrIV117(Btrm). Kur mūs sesulę temẽlė temė, kur lelijėlę gaidžiai giedojo (d.) Mrs. Temelė temo, aš dar dirvelėj LTR(Rod). Išaušo aušraitė; sutemo temaitė, patekėjo šviesioji saulaitė LMD(Grz).
2 temà sf. (2) KŽ, TŽŽ 1. Š, Rtr, DŽ, LTEXI259 literatūros kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, nagrinėjimo, kalbos pagrindinė mintis, idėja: Nukrypti nuo tèmos NdŽ. Staiga pereiti prie kitos temos rš. Žmogus – nuo amžių sena ir kiekvieną kartą nauja tema J.Gruš. Gyvenimas – tai neišsemiama tema S.Čiurl. Kaukazo įspūdžių temomis parašiau labai nedaug, vos keletą trumpučių eilėraščių V.Myk-Put. 2. DŽ, TrpŽ mokiniams duodamo rašyti literatūrinio rašinio antraštės formuluotė: Mokykloje mokytojas kartą mums davė laisvą temą iš lietuvių kalbos A.Vencl. 3. MuzŽ, TrpŽ, LTEXI259 muz. pagrindinis kūrinio ar jo dalies motyvas, pagrindinė mintis: Temà su variacijomis DŽ. 4. TrpŽ lingv. žodžio ar formos kamienas. 5. rš lingv. žodžio kamieno galo balsis.
tema junginiai
- (pa)keisti (temą), mėgstama tema, nesusijęs su tema, pakeisti pokalbio temą, pamėgta/mėgstama tema, pokalbio tema