Kas yra toli? tolì adv. K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, to•li Dk; Q180, SD119, SD38, KlG68, H, R, MŽ, Sut, I, N, M, L, Sn 1. atstu (vietai žymėti, kur kas yra, vyksta, darosi, atsitinka arba į kurią einama, judama, slenkama); pršn. 2 arti 1: Toli nuo čia R138, MŽ181. Ė matos tolì nuo ito kalno Str. Toli, iš čia nematyt Sln. Nevalios parsinešt – tolì Erž. Par mus upė tolì LKT355(Nmč). Toli atsilikusi kicena sartoji LKGII453. Aš iš gryčios tolì nekišu nosies Mžš. Anas [šulinys] tai dabar labai gerai, mat prie tvartų – nereikia nešt toli [v]anduo Kp. Stasiukas išvažiavo tolì, labai tolì, kur te až Maksvos Slk. Ganyklą paskyrė tolì, man, senai, pienas ranką ištraukia [nešant] Mžš. Alytun, turgun visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi, tai nebuvo tolì, o dabar in kaimyną tolì Dg. Aš basčiausi tolì, pieskynuosa tuosa Grv. Pirkč bulbų iš jo, ale tolì atvežt Žl. Tai buvo nelabai tolì Ker. Mūsų sodas mat buvo tolì nuejęs Skrb. Nesueidėm su Lazūnais – toli buvo LzŽ. Pagąsdini pagąsdini, i neina [vaikai] tolì nuo namų Švnč. Kur geri [grūdai], tolì nubyra, kur prastesni – arčiau, o pelai – visai arti Gsč. Geri grūdai toliaũ lekia, prastesni arčiau Pnmž. Kai vėto, pelai lekia sic">šič arčiau, o grūdai toliau On. Par petį meta: pelai arčiau, o grūdas toliaũ nulekia Alz. Nuo tolì atbėga tas vanduo Jrb. Frontas toli nuo rubežiaus pasidarė Plšk. Malūnas tolì, arklio nėra sa[vo], tai kur te dasprašysi ko [nuvežti] Eiš. Toli, pačiame pakrašty, plačiai plykstelėjo žaibas, bet griausmo negirdėti V.Myk-Put. O tos [gėlės] tai kvepia tolì Grnk. Tokių žmonių kalbų niekas neneša toli Ps. Jaunam netoli buvo, dar̃ (senatvėje) visur toli Lš. Bulbas sodina sklypely, te nelabai tolì Kvr. Aš tolì nuejau, pasikuopiau (pasislėpiau) nuo jų Aps. Ar dar tolì Gaidė? Rš. Mums vanduo (šulinys) tolì PnmA. Te tolì matos jau nuvestos karvės kieno, čia jau nėr jom kas ėst Klt. Nueiste da, čia ne perdien tolì Plš. Aš nebegaliu paeit teip tolì Svn. Rodosi sruogos ant dangaus, kad tolì lyja J. Gyvenu tai tolì, ale kad reikalų pekla Slk. Budriai ne per tolì Kvr. Kad aš neverkiu toli eidama, ko verkiat lydėdami? LTR(Nm). Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD29. Verkia motulė tolì leisdama, o dukrelė eidama DrskD99. Toli mano broliai visur išblaškyti LTR(Švnč). O toli nuog jų buvo gardas, daug kiaulių besiganąs Ch1Mt8,30. Vieną sykį atvažiavo iš labai toli pirkliai MPs. Kai važiuoja iš toliaũ, pergulėt padvãdos kokios įvažiuoja Grž. Te jam toliaũ važiuot Pb. O toliaũ yr teip pat lietuvių Akn. Duktė išejus, toliaũ gyvena Kr. Eišiškėn toliaũ – devyni kilometrai Eiš. Tę toliaũ regėt Šilvių pirkios LzŽ. Toliaus Q615. Eikit toliaũ! Niaugi tu nesupranti, kad toliaũ reikia eitie?! Dgp. Kaip toliaũ, tai negaliu pamatyt, graužia akis LKT288(Ker). Mes gyvenam tę toliaũs Vrn. Atvažiuodavo žmonys nuo Smilgių aba kur tenai nuo toliaũ Pn. Gal ne arčiau, ale toliaũ i nėra Jrb. Teko Kregždei ieškoti [žemės] tolėliau ir supirkinėti atskirais ploteliais J.Balt. Tolėliaũ prasejau i atsistojau Dglš. Patrauk kiek tolėliaũ, kad nebūt[ų] ant tako Sb. Pasėjėjau tolėliaũ, papliaukšėjau, i nubėgo [briedžiai] Klt. Tolėliau dirbę akmenskaldžiai pakilo, rinkosi arčiau J.Dov. Namo savo kaiman žingsniavo pats vienas, tolėliau atsilikęs nuo kitų Vaižg. Dėl šitos rūšies kalbos dalykų bus ir smulkiau, tikiuos, čia kalbama tolėliau J.Jabl. Aš ne ką toliaũ buvau Vl. Neataskiriu iš toliaũ, kas eina Švnč. Aš tave iš tolì pažinau Ldvn. Kad tik biškį pajudina, tuoj tas šuva nuo tolo, nuo toliáusia lapt ant tos skrynios Rd. Jie įsimetė į girią, kuri ne per toliáus[ia] nuo to miesto gulėjo Sch171. Toliausiai SD161, N. Jį vilkas nešė nešė ir tolių toliàusiai nunešė (ps.) Prng. Toliáusia te reikė eit Dglš. Net kur lovį nugrūdo [kiaulė] toliáusia Švnč. Toliáusia nuplaukia ančiokai – ežere tu juos sugaudysi! Klt. Sodysim sodelį ko notankiausią, lydėsim sesutę ko notoliáusia (d.) Mrk. Leiskit mergelę kuoj naitoliáusia (d.) Dv. Tegul eina kuo toliáusia, tegul lenda (slepiasi) kuo giliausia Pl. Mes toliáusia buvom tai tik ing Kėdainius Kpč. Ant vagio šuva toliáusiai užpuola Bsg. Atvažiavo iš toliáusiai [pirštis], nė matęs, nė pažinęs, nė niekur nieko Mšk. Kur tai patalkys – nuplujojo kaži kur toliáusiai Vdžg. Šiandien tokis rytas gražus, tai girdis toliáusia Str. Tolì tolì tolumoj guli merga rugienoj (d.) Rod. Neužmuški … brolių ir seserų mūsų, čia arti ir toli sančių PK31. | prk.: Anas tolì nuog žmonių – negražus Arm. Ji buvo toli nuo politikos kaip ir aš J.Avyž. Aš anaip tolì nuo siuvimo (nemėgstu siūti) Sml. Kvietė gimines, al tolì nebesiekė (tolimų giminių nebekvietė) Mžš. Nuo tolì giminės mes su jais (tolimi giminės) Rd. Akys jo ašaroms pasriuvusios, jos mintys siekia toli toli Žem. Elė nenorėjo žinoti, kaip toli nuėjo jo ir Norkutės santykiai rš. Ar to nematote, kaip dar jos mintys toli pas mylimą nulėkusios? Vd. To•li nuog Dievo yr ir daro jam kelią labai vargų DP30. Žmones šitos mane garbina, bet širdys jų toli nuog manęs DP221. Viera ir sprovos mūsų toli kur nuog šventos valios ir mokslo Jo MP166. Kodrin nuog Jo kuo toliáusiai notstojame DP272. Neklausyt balso svetimų vilkų, vagių ir latrų nei jų sakiot, bet bėgt nuog jų kuo toliáusiai DP248. ^ Šūdas ir skiedra plaukia tolì Erž. Toli girdi kai ant delno (delnos B726) PrLXVII24. Basas toliaũ kasas An. Su melu toli nenuvažiuosi LTR(Skdt). Važiuok toliaũ, bus arčiau Tvr. Palengva važiuosi, toliaũ būsi Šd. Palengva jodams toliau nujosi LTsV376. Palengva eidamas toliau nueisi LTR(Mrj). Ant svetimo arklio tolì nenujosi Ds. Kask giliau, mesk toliaũ Ad. Eikim į mišką toliaus, rasim medžių daugiaus Sln. Kuo toliaũ miškan, tuo daugiau malkų Srj. Padėk toliaũ, rasi arčiau Arm. Obuolys a tolì ritinasi nuo obels? Pjv. Kol tolì gyveni, tai vaikai geri Btg. Geri darbai tolì girdėt, o blogi dar toliaũs Plv. Durniui stupyk kelį – toliaũ važiuosi Msn. Kai miestas arti, tai badas tolì, kai miestas tolì, tai badas arti Krm. Arti bažnyčia – toli Dievas, toli bažnyčia – arti Dievas LTR. Toliaũ bažnyčia, toliaũ ir Dievas Šmn. Toliaũ į girią – daugiau į medžius Plv. Dvaras tolėliau, žmonėm gerėliau LTR(Šl). Bagočiui dangus tolėliau, pekla artėliau KrvP(Zr). Laiba panelė toli spjauna (šautuvas) LTR. Iš mažos skylelės labai toli lekia (kulka) LTR. 2. žymi ilgą laiko tarpą, ilgai trunkantį, į praeitį ar ateitį nutolusį laiką: Dabar tolì lig žiemai LzŽ. Sučiurau visa, o pirtis da tolì Mžš. Toli prieš aušrą išvažiavome į mišką J.Balt. Kad aš jau tiek tolì neišpasakosiu On. Jaunas mirė – tolì penkiosdešimts Drsk. Platus platus rugelių laukelis, toli toli tylus vakarėlis LTR(Dkk). Tas buvo dar tolì prieš karą Nm. Toli dingo tie laikai V.Mont. Tas kalvaratas pirktas prieš vainą tolì Dglš. Visi, kaip tik tolì atmenama yra, čia yra gimę Rg. Gal senelių, gal dar toliaũ ta skrynia Trgn. Kad ir senas, ale atsimena toli Vb. Kur buvo toliaũ (seniau), tai pamiršau Dv. Toliausiai Lietuvos istorija siekė Gediminą, ir tai tik jo valdymo pabaigą rš. Teip toli kalbėjo Jeremiošius BBJer51,64. 3. Ch1Luk12,51 ppr. su adj. bei adv. comp. daug, smarkiai, gerokai, žymiai: Jis daug (tolì) geresnis už mane KII346. Toli daugiaus R, R376, MŽ, N. Toli didžiausias N. Toli negatavas KBI17. Jaunesnis tolì až mane Dglš. Arti priejus jis išrodo toli gražesnis rš. Italuose toli gražiau ir mieliau Db. Toli daugiaus turim mes kantrūs būti rš. Jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka kaip pirm to, kaip dar sumišai ganė K.Donel1. Skaitlius tųjų buvo toli didesnis už skaitlių žemaičių J.Šliūp. Trobon tolì šilčiau kap lauke Lp. Su tais stiklais jie padarė toli daugiau atradimų negu Europos astronomai J.Balč. Arielka toli didesnė dėl žmonių yra nelaimė nekaip viršiaus minavotosios Sz. Toli daugiaus … tai turi būt vartota PK241. Nes jei žodžiai Dievo, kuriuos Dievas ištaria, yra duona, toli labiaus paveikslai gyvi, kurie daugesn pakrutina širdį negi žodžiai SPII81. O kas papiktintų vieną iš tų mažųjų …, toli jam geriaus būtų, idant užkabintas būtų akmuo melnyčios ant kaklo jo ir ing marias būtų įmestas BtMr9,41. Mesijošius išliuosuot turėtų … ižg anos toli sunkesnės nevalios DP4. Beneminas buvo tos pačios motynos, kurios ir Jūzapas, todėl jam toli meilesnis buvo nekaipo kiti broliai S.Stan. Toli geriaus yra numirti nekaipo dėl trumpo gyvenimo piktą ženklą savo vardui padaryti S.Stan. Naujame zokone … mergystė yra labai pagerbta ir toli neg moterystė … paaukštinta DP565. ^ Kreivų medžių daugesniai, o dailių toli mažesniai S.Dauk. ║ (su sup.) pats, visų: Toli didžiausis KoG13. 4. visiškai, jokiu būdu, anaiptol: Atliekančius pinigus jis taupo… Bet dėl to jis dar toli toli ne godišius I.Simon. [Gervinienė] aukšta, kiek sutikusi, bet dar toli ne tokia stora kaip Usnienė I.Simon. O visi skundai tie buvo taip nedrąsiai tariami, kad toli dar neparodė visos skaudžios teisybės Pt. ◊ ir taĩp toliaũ BŽ109, DŽ1 sakoma baigiant išskaičiavimą, kurį galima būtų tęsti. ne toliaũ spìrtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà Ktk. Pandėlỹs dár tolì dar anksti ką nors daryti, rūpintis: Palauk nebliauk – Pandėlỹs dá tolì Svn. tolì brãška; B, R137, MŽ180 sakoma prieštaraujant, kad kas greit įvyks, atsitiks: Dar toli braška MŽ, Lpn117. tolì galaĩ valãkų negreit pabaiga: Tavo darbo toli galai valakų Arm. Tavo mokslo dar toli galai valakų Arm. tolì gražù DŽ jokiu būdu, anaiptol, visiškai: Aš tolì gražu ne toks turtuolis kaip jis BŽ109. Tolì gražù ne tei, kai[p] sakai [p]Jrb. Pardavė, bet karvei nupirkti toli gražu neužteko I.Simon. Vertimas toli gražu nebuvo vykęs rš. tolì šaũkia daug trūksta: O mums iki subrendimo toli šaukia V.Kudir. Tau tolì šaũkia susilygint su Jonu Kt. Tolì šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs tolì šaũkia Snt. Sakai, kad išmokai siūt, bet tolì šaũkia iki geros siuvėjos Br. toli už virbą šakalys B, MŽ, N, gali dar daug kas atsitikti.
toli junginiai
- (iš) toli, nueiti per toli, toli gražu ne, toli nueiti, toli siekiantis, toli vienas nuo kito, šuolis į tolį