uiti reikšmė

Kas yra uiti? ùiti, ùja, ùjo A.Baran, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ 1. tr., intr. Q129, CI483, I, Kos57, N, [K], NdŽ, Kair, Klov, Ds, Alk, Skr, Ll nuolatos barti, keikti: Tokį gerą žmogų ana vis ùja ir ùja Blnk. Neùik, velyk uždrožk! Vl. Ką pradeda visi ùit, tai ir ùja Kp. Ùja ùja vargšą, neduoda žodžio ištart Ut. Ot netikęs senis, ùja šitą bobą Pnd. Nekentė [pamotės], ką ùja anta jo DrskŽ. Vyras ją buvo uitè užujęs Mrj. Aš nesikęsčia, kada uĩtų kap vilką Dkš. Reikia ùit ir ùit kap an šunio Švn. Ùja kap paskutinę, ką aš kalta Pv. Raudojus senutė, marčios ujama VD35. Dvasia nes šventa nieko nemoka, tiktai barti, peikti, uiti SE109. Karalius žodžiais uja DP351. ^ Slapstosi lyg šuo ùjamas Gs. Ujamas ožys (vilkas Tv) riebesnis LTR(Kp). Ujančio žmogaus aviliai tušti LTR(Auk). uitinaĩ adv., uitinõs: Na apskritai mane uitinai uja J.Ap. Ko sėdi vien trobo[je], ka reik vien uitinõs išuiti Brs. | refl. Dkš: Aš nenoriu ùitis su šeimyna J. Tie žmonės ujasi, barasi tarp savęs rš. Su tais vaikais uikis ir uikis kai su šunimis Vvr. ║ tr. prk. laikyti nieko vertu, niekinti: Ùjamas žodis Š. 2. tr. Tl barant, keikiant raginti ką daryti: Vis ùjamųjų dabarčiuo šeimyna, t. y. vis aną ùik, varyk pri darbo J. Tėvai, kad tave vis reik ùiti, galėtumi ir nèujamas nueiti Pln. I pradėjo ùiti: a girdi, tu skusk barzdą, tu skusk barzdą Sd. Būk biškį juo apsisukanti, kad nereiktų ùiti Brs. Ùik ir ùik aną, nieko nepadirbs kaip žmogus Vkš. Daug jau į baudžiavą arba lažą nebeejo, kuriuos kryžeiviai varu ujo ir stropėjo S.Dauk. 3. tr. NdŽ, Pln varyti, ginti, guiti: Kam teip galvijus uji? Ds. Aš jį iš sodo uite išujau Lš. Uja visi kaip vilką LTR(Lp). Naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro S.Dauk. Ketėjo vokyčius uiti laukon S.Dauk. ^ Uik ir uik kaip šunį nu girnų Krkl. Uja jį žmonės kaip kregždės vanagą PPr431. Kiek ujai, tiek važiavai, nustojai ujęs – nustojai važiavęs Vlk. 4. intr. gąsdinant, varant šaukti: Sustikęs vilką ujau ujau an jo, o jis žiūro in mane ir dantimi kauškina Lš. Uidami baido vilką S.Dauk. Tik ùik ir ùik kap an vilko, o jis vis savo Nč. \ uiti; apuiti; įuiti; išuiti; nuuiti; pauiti; paruiti; priuiti; suuiti; užuiti