ulbėti reikšmė

Kas yra ulbėti? ulbė́ti, ùlba, -ė́jo intr. 1. Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ čiulbėti, švilpauti, suokti: Eini, būlo, mišku, paukštukai ùlba DrskŽ. Čiulba ulba paukštužėliai žaliam vyšnelių sodely LLD II133(Grš). Čiulba ùlba paukštužėliai, plasnoja sparneliais (d.) Bb. Mano tėvo dvarely, žaliam vyšnių sodely, ui, čiulba ùlba raibi paukšteliai per visą vasarėlę JV361. Paukšteliai ulba, net giria skamba Švnč. Čiulba čiulbutis, ulba paukštutis LTR(Užp). Tykus vakars be vėjo, lakštingėlė ulbėjo LTR(Al). An tėvelio dvaro trys naujos stonelės, tose stonelėse sakalas ulbė́jo (d.) Rdm. Kur sakalėlis ulbėjo, man bernelį prižadėjo TŽI147(Sn). ^ Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilviukas (skambutis) LTR. 2. S.Dauk, I, DŽ, NdŽ, KŽ, Krkl burkuoti, ulduoti; burbuliuoti: Ùlba balandis J. Ankstą rytą kėliau, bėrą žirgą šėriau, užgirdau girdėjau karvelėlį ulbant DrskD220. Trys karveliai ulbėjo, trys berneliai kalbėjo TŽI158. Turėdams sau čėsu balsą įgytą, ulbėdav[o] tatirvins ankstie kas rytą D103. Tetervinas ir tas savo patarimą davė ulbėdamas Žem. Tetervinas ùlba: būs šaltà Lkv. Tetervinų ulbamas laikas Šts. Gulbinai lėkė, vainikus nešė, tarp savęs ulbėdami LMD(Klvr). Kalakutas ùlba Škn. ulbė́tinai adv., ulbė́tinos: Tetervinas kroka, ulba didliai balsingai, ulba ulbė́tinos priš pagadą Plt. ║ kukuoti: Ne gegutė ulba, miškelį skardina – šaukia mane motinėlė, į namus vadina LTR. ║ ūksėti: Ùlba kiškis J. 3. J, Trgn vograuti; čiauškėti: Jau vaikas pradeda ulbė́t Vrn. Tokis mažiukas, o ùlba, o ùlba, rodos, kad prašnekės Ūd. Po tam pradėjo ulbė́ti zūbukus pastatęs Trg. ║ J, End neaiškiai (ppr. greitai) kalbėti, burblenti: Ne tos kalbos galėjo nė biškio suprasti, ùlba, i viskas Rt. Ko ulbi kaip kalakutas, ar nerokuosys kaip pridera?! Brs. Ùlba kaip tetirvinas, nesusikalbėsi! Krtn. Kokia ano šneka, ùlba kaip kalakutas tik, i viskas Kv. 4. NdŽ, DŽ1, Kv prk. švelniai, meiliai kalbėti: Ùlba čiulba [mergina] i prisitaiso pri vaikio Krš. Ulbėjo ulbėjo man visą dieną Grz. Duok Dievuli tau, mergele, visą amžių su berneliu ulbėti KrvP(Mrk). ^ Kai skolino – karvelio balsu ulbėjo, kai reikia atiduoti – šunimi loja LTR(Trg). Nors karveliu ulbėk, jo širdies nepalenksi MTtI87. Karveliu ulbėjo, kol dukrelę iš motulės išviliojo PPr375. Ùlbi kaip balandis, o maluoji kaip kalė Brs. ulbė́tinai adv.: Tatarai (totoriai) ulbėtinai ulba, liežuvis anų lygu prisvilęs Šts. | refl.: Susitiks Jonas su Maryte, tai ùlbasi ùlbasi apsikabinę Ds. 5. prk. dainuoti: Nei čiulba, nei ùlba [buvęs linksmuolis] – aštuoniosdešimts metų DrskŽ. 6. griežti, aidėti, skardėti: Šiandien saulėtoj aikštėj groja smuikai, ulba fleitos V.Myk-Put. Ulbėjo ir mano ragelis sp. | Upelis, bėgdamas ąžuolyno unksmėn, ulba rš. \ ulbėti; atulbėti; įulbėti; išulbėti; paulbėti; parulbėti; praulbėti; suulbėti; užulbėti