užmačia reikšmė

Kas yra užmačia? 1 ùžmačia sf. (1) NdŽ, KŽ, Ktk, užmačià (3b) Š, P.Skar, NdŽ, Rk, Jsv, Gs 1. Rtr, KŽ, Rs netikęs, blogas, nepriimtinas noras, ketinimas: Nieko neišeis, kvailos ùžmačios DŽ1. Priešo ùžmačios DŽ. Išsisukti nuo jų užmačių̃ NdŽ. Kas suspės klausyt visų tavo ùžmačių! Vdžg. Visokių užmačių̃ pilnas: tai to jam reik, tai ano Skr. Kalbos apie manifestą, baudžiavą, ponus ir jų užmačias kiekvienam įstrigo į galvą V.Myk-Put. Atsiras spėka priešais maskolių užmačias Vrp1897,25. Tikrai, tuščioja garbė, pikta užmačia, tai didžiausia tuštybė A.Baran. 2. Rtr, KŽ, Skr, Krk, Ps užsispyrimas, priešgynumas, užgaida: Užėjo ùžmačia, ir nė nebeperkalbėsi Grž. Ir kas čia par užmačia, sakau, – tai ir gulk! Btg. Tai prakeikta užmačià! Ar. Kas čia da užmačià: lietus lyja – neužsivelka Mžš. Jau tokia jo ùžmačia: nesivilks kailinių, i gana, o paskum sirgs Rm. Tokia jau to arklio ùžmačia: kai sustoja ant vietos, nepavarysi Srv. Ot užmačià – čia muši, čia ėda [arklys ariant]! Pc. | Kokių čia ùžmačių (priekabių) ieškai? Srv. 3. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jsv, Vdšk, Krš nelaimė, vargas, neganda: Gal užmačià man šitie vaikai Ds. Lyg užmačia mani traukė tę eit Skr. Gal užmačià tave ten nešė Alk. Gal užmačià tave atnešė Jn(Kp). Ir tarsi ant jų užmačia užpuolė Sz. ║ nužiūrėjimas, bloga akis: Lyg kokia užmačià: tik nusipirkau paršelius – ir vėl nebėr Kp. Vis man nelaimės, kaip ir kokia užmačia Kp. Ūmai apsirgo, kaip kokia užmačià Tr. Kaip kokia užmačià – visus viščiukus baigia varnos išnešiot Pnd. 4. scom. NdŽ, Gs, Lkš, Vad, Km nelabasis, pikta dvasia; įkyruolis, nenaudėlis: Kaip ir kokia užmačià tas teliukas – lenda ir lenda Slm. Žiurkės, ùžmačios, negaliu per jas nieko pasidėt Snt. Gal ùžmačios kokios šitas šuva – po kojom ir po kojom Sdk. Ar nustosi tu, ùžmačia, prie manęs lindęs! Užp. Ar tave užmačià prisėdo, ko tu čia draskais?! Skr. ^ Kur čia smelkiesi, kap i užmačià kokia! Bgt. Koks velnias, grūdasi kap užmačià! Kbr. Užsimeti ko kai užmačià, tai viską pametęs lėk ir duok Erž. Pristojo tas senbernis prie manęs kai koks ùžmačia Lkč. Kad tave užmačià! suv.
2 ùžmačia sf. (1) plotas, kiek akys aprėpia, ruožas: Jis aria margą po ùžmačią, t. y. kiek ponas užmatė ir parodė J.
3 ×ùžmačia sf. (1) KŽ žr. 2 užmatas: Ùžmačia, kad užmeta iš pavydo J. Buvo nušauta kaip stirna po užmačia vagystės LzP.

užmačia sinonimai