Kas yra užpulti? užpùlti 1. tr., intr.; Q536, H mestis (ant ko) siekiant įskaudinti, nugalėti, įveikti, sunaikinti: Šunys mane užpúolė K. Vilkai alkani ir žmogų užpuola Kp. Užpúolė kaip vilkai avį Jnš. Ant žmonių retai teužpuola [liūtai], jeigu jų neužerzina BM3. Einant ažpúolo spietys Smal. Bitės užpuolė musį prie medaus PP53. Neprieteliai dideliais pulkais tą žemę užpúolė Jrk139. Karu, krygiomis užpuolu R22. Ir užpuolė juos nakčia su savo tarnais BB1Moz14,15. Užpuolu ant ko SD160,275. Neažupuoląs SD192. Užpuolė in viščiukų varnos KlbIV81. Ir paukščiai užpuolė ant maitos BB1Moz15,11. | Aš tave užpulsiu (prigriebsiu), numie parvažiavęs Plng. | refl.: Bejojantį sutiko spiečius širšių, užsipuolė ant arklio ir užpjovė ikismert V.Kudir. ║ tr., intr. apnikti, apspisti (ppr. parazitams, kenkėjams): Užpúolė visus utėlės nuo to vargo Vlkv. Paguldžiau an suolo – prūsokai užpúolo (d.) Nmč. Kirmėlės kopūstus užpúolo Nmč. Pry to medaus jau tos skruzdės užpúolė Erž. Musios kaip blusos žmogų užpùlsta Šš. Obelikę amaras užpúolė Rs. Sausiai užpuolė N. Užpuolė lyg musios medų Mrk. 2. tr., intr. R imti kaltinti, barti, priekaištauti, kibti: Žodžiais užpuolu, užklumpu, užkliudau, užšoku R22. Mergos tuojau užpuolo an senelio ir sako: „Eg argi tu mum pažįsti?“ BsPII237. Tu an manę ažpuolai kai šalna an grikių Ml. | refl. tr., intr.: Kad nežinai, kas kaltas, neužsipùlk be reikalo Ėr. Mane be reikalo užsipúolei Vkš. Apsistokite! Ko užsipuolote ant keleivio? Vaižg. Jis užsipuolė nekaltą žmogų rš. ║ refl. neduoti ramybės, spausti, užsisėsti: Užsipuolė ant lietuvių, geisdami jų prigimtą kalbą išnaikinti A1884,72. 3. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Mane tokis užpuolė juokas, kad nė pašnekėt jau negaliu V.Kudir. Kaip kada koks ūpas užpúola ją, o taip tai jin iškalbinga moteriška Jnš. Juodu tokia baimė užpuolė BsPI112. Išgąstis ir didė tamsybė užpuolė jį BB1Moz15,12. Tamstą lokamstva užpuolė Ar. Smūtnybė yra mane užpuolusi brš. Sunkumas užpúolė toks, snaudulys Krm. Nu, einu gult: žiovulys užpúolė Mžš. Kūdikį užpuls nemiga [nuo mėnulio šviesos] LTR(Šil). Pagundinimai užpuola Tat. 4. tr., intr. prikibti, prisimesti (ligai): Jį vakar drugys užpúolė, nutvėrė, pagavo krėsti KI59. Ją gelta užpúolė, dabar ligonis Rm. Užpúolė kaklų ligos: par tris savaites keturis nusmaugė Lnkv. Užpúolė mane plautis Kt. Ka liga ùžpula, nėko neišdarysi Lkv. Negaliu trivot, tryda užpuolė Snt. Tegul an pono kvaraba užpùlsta (d.) Ml. Nemušk kito šluota, nes niežai užpuls MTtV19. Užpúolė ta liga į kūną vaikų Pgg. Užpúolė liga i nugalabijo nabagę Sk. Avižas rūdys užpuolė Mrs. Mano seserį užpúolė pilvas (sugedo viduriai) Smn. 5. tr. ištikti, užklupti: Neganda mane užpuolė N. Užpuls tave didžios bėdos LTR(Ūd). Užpuolė ir antra nelaimė Jnšk. Ar tave badas užpúolė? (klausia valgantį sausą duoną) Alk. Linai neužaugo, užpul̃s nuogalė Mrj. Tada prapultis ūmai jus užpuls CII510. Netikėk jiems, nes staigu užpuls rūstybė Dievo M.Valanč. O kad teip smertis tave užpultum? P. Kaip ledai anus užpuls, smertį gaus BB2Moz9,19. Ejo, ejo, ir užpuolė jį naktis Al. Mane tai dvylikta užpuolė [ilgai bevakarojant] Kt. Kur tave užpuolo lietus? Ėr. Lytus mane užpuolė keliu beeinant J. 6. tr., intr. I atsitiktinai pataikyti, užeiti, rasti: Kad užpul̃t in kokio geresnio žmogaus Dglš. Nežinom, gal ant prastesnės užpulsme, ale tokios (prastos darbininkės) nelaikysme Bsg. Didelė kupeta, kad pabučiuoja kur užpuolęs! Žem. Užpúola ir samagono, išgeria, guli ir guli Dbč. | refl.: Ant kokios mislies pareiti, užsipùlti KII292. 7. tr., intr. smarkiai imtis ką daryti, įnikti: Erelis užpuolė zuikį draskyti PP23. Daba teve užpùls novyti Prk. Kad užpúola vaikas ko prašyt – ir galo nėr Ds. Vieną sykį užpuolė [sūnus] prašyt tėvą, kad leistų į svietą pavandravot BsMtII53. Smarkiai užpúolė varyti (kulti spragilu), šiaudai subyrna Grd. Pjauti mergos užpuolė, t. y. užniko J. Gudikų Vėplys užpuolė šiandien man žentą piršti Žem. Kai užpúolė lyti, nežinojau, kur šokti Erž. Užpúolė mane kosulys pjauti Jnšk. Išlindo iš po tilto ir vėl užpuolo lupt poną su lazda BsPII262. Užpúolė neduot arklio Ps. užpultinaĩ adv. I: Karalius pradėjo užpultinai gaišinti stabmeldystę Gmž. | refl.: Užsipuolo prašyt kūmystės Ds. Ana gi užsipuolo šaukt valgyt, tai ir prejau in stalą Trgn. Kam užsipúolei mane draskyti? J. 8. intr. ko labai norėti, užsigeisti; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo: Užpuolu ant ko, labai užsigeidžiu ko R127. | refl.: Uogos rūgštelėję, tai ir vaikai nelabai užsipuola Srv. Dažnai žmogus smarkiai kokio daikto užsipuola A.Baran. Kai užsipúolė, tai neiškentęs ir atidaviau Up. Aš labai to arklio ir neužsipúolu Dl. Julija gyrėsi, kad tu jos labai užsipuoli rš. Užsipuolė kaip višta ant kviečių rš. Ponas užsipúolo, kad jam piemuo parduotų tą sulopytą tarbą BM52. Tas sūnus ažsipúolo, kad leistų pažiūrėt, kaip gyvena pasaulis (ps.) Ds. Kai užsipúolo, dangun žemė – duok jam dešims zlotų! Prng. Nesėk per tankiai žalių rūtelių, neužsipuola mano širdelė DvD123. ║ refl. turėti didelį palinkimą: Jis in mokslą neužsipuola Al. Jis ant mėsos nelabai užsipúola Pc. Bažnyčioj (bažnyčion eiti) tai jis neužsipúola labai Mtl. ║ refl. tr., intr. pamilti, įsižiūrėti: Ko užsipuolei, jaunas bernyti, mane vargų mergužę? RD2. Ko užsipuolei, jaunas bernužėli, ant manęs siratėlės? JV493. Jis ant tos mergos skaudžiai užsipúolęs KII300. 9. tr. pelnyti labai rūpinantis, dirbant, puolant: Ką gi čia beužpùlsi, ka i pulsi?! Sk. 10. tr., intr. R55 prasidėti, užeiti (kokiam laikui, orui): Jau pradeda temt, jau vakaras užpúolė Vlkv. Skubyk, užpul̃s vakaras, o tu būsi nepabaigęs Alk. Giria bekeliaujant, užpuolė vakaras, o juodu toj girioj jokio gyventojo neprieina BsMtII154. Užpul̃s naktis – kur mes dingsim girioj Alk. Užpuls tamsi naktelė, pagaus girios žvėreliai LTR(Vv). Mums bevažinėjant ir subata užpúolė Plv. Po vasarai vėl žiema užpúolė Lp. Ale užpuolė jau senatvė, o jis gailiasi tuos pinigus vaikam paliktie LTR(Brš). Rugiai dabar, kad tik užpul̃s pagada, netruks prieiti Skr. Vidurvasary užpúolė kaitros Jnš. Nukris raselė, užpuls šalnelė LTR(Žsl). Labai dideli šalčiai užpúolo Trgn. Kad užpuolė šalčiai šiais metais! Upt. Dantį pradėjau gydyt, paskui rugiai (rugiapjūtė) užpúolė, ir tep liko Rdš. Kap karė užpúolė, reikė išvyktie Kbr. Užpúolė mūšis, tai sukritom an žemės Vdk. Kur jūs šoksit, kad karas užpùls? Šts. Užpúolė sunkūs metai Brt. Blogmetis užpúolė Erž. 11. intr. užkristi (už ko): Viena [kojinė] užpuolė už pečiaus Kč. 12. intr. R užkristi (ant ko): Tuo tą šniūruką už durių patraukė, užpuolė jai an galvos tas šilkų tinklas BsPIV44. Rasa neužpúola Rud. Rūkas župúolė, ir gedo [pomidorai] Pls. Ant ko tokia numirusi maita užpuola, tatai tampa nečystu BB3Moz11,32. | prk.: Ima ir užpúola (užgula) tokia sunkybė ant galvos – niekaip neatsimenu Alk. 13. intr. nusileisti (apie saulę): Išeit [saulė] ant svieto iž užtekėjimo, užpul ant krašto ažusileidimo SGII6. 14. intr. užšokti: Nutraukęs karūną, užpuolęs ant arklio ir pradėjęs lėkti kiek tik vien gal LMD(Sln). 15. intr., tr. užlėkti (ant ko), susidurti: Mariose yra po vandenimis paslėptos uolos, aba akmeniai didi, ant kurių užpuolę eldijos susikulia SPI270. Iš to lengvumo [keleivinė] galia pavirsti, paslysti a kitą užpùlti Lk. 16. intr. sutrikti, nutrūkti, užsikirsti (kalbai): Mergelė kai nusgando, tai ir župuolė jai žadas Pls. Žmogus, šarpiai bebėgdamas, dvasios nebatgauna – žadas užpuolė Prk. Mergičkų kalba į tėvą – užpúola Sk. Užpuolantì muno kalba Grd. Vienas yr baisiai užpuolančiõs kalbos KlvrŽ. Yr muno žadas užpúolęs – nesakysu nieko Štk. ║ užgulti (apie ausį, nosį): Anandiej kairė ausis ažpúolo – ar nuo maudymos, sakau Sdk. Manie puolė į galvą gripė, i ausys užpúolė Prk. Man ausis užpúolusi KII376. Užpúolė ausys – nebeprigirdu Plng. Nenušalk galvos – užpuls ausys Užp. Man labai užpuolę nosys (sloguoju) Rk. Nosys ažupúolo, negaliu ir kalbėt Ds. 17. intr. išeiti iš atminties, užkristi: Taip man užpúolė galvoj, negaliu dabar atsiminti Alk. Man užpúolė, nemenu Pgg. Matai, užpúolė man dabar, ką norėjau tau pateikt (pasakyti) Prk. 18. intr. pasitaikyti, atsitikti: Kaip anai užpul̃na, taip pasako Krš. Kaip užpúolė, taip valgo: kartais labai gerai, kartais taip dyrinė[ja] Krš. ◊ papel̃čius užpúolė Vdžg sakoma, kai žiemą keliama vėlai, švintant. \ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti
užpulti junginiai
- klastingai užpulti/pasielgti, netikėtai užpulti, užpulti ir apiplėšti, užpulti iš pasalų