Kas yra vadovauti? vadováuti, -áuja (-áuna Arm), -ãvo intr. DŽ 1. Š, Rtr, KŽ nj. tvarkyti, organizuoti, būti atsakingam: Vadováuti kariuomenei NdŽ. Į kariuominę mani paskyrė sargybai vadováuti Plšk. Tokią žmoną gavo, kuri galia vadováut Erž. Jam pasisekdavo vadováut Šd. Jis pogeriai vadovãvo, dabar nebėra tvarkos, kai jo nebėra Mžš. Nei svetimiems vadovauti noriu, nei žemaičius apleisti galiu V.Krėv. Vadovauti Sudimantas netiko ir jokios diplomatijos nemokėjo A.Vien. Profesorius vadovauja geologinei ekspedicijai J.Dov. Nežiūrint milžiniškų pastangų ir laisvės aukų, sukilėliai pagaliau buvo nugalėti, jiems vadovavęs žymusis notangų vadas Herkus Mantas žuvo rš. Vadovaujantysis mokslinis bendradarbis rš. | Gyvenime tur vadovauti protas Vd. ║ būti svarbiam: Vadováujanti tendencija NdŽ. 2. refl. Š, Rtr, NdŽ laikytis, remtis: Reikia spręsti, vadováujantis įstatymais DŽ1. Vadovaudamasis doroviniu idealu, žmogus vertina save ir kitus rš. Ką veikdamas, jis (J.Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais LKI20(J.Balč). Neneigiu žmogaus protingos prigimties. Aš pats ja vadovaujuos J.Gruš. Dabar Povilas vadovaujasi savo motinos patarle: duok bepročiui kelią I.Simon. Tiesa nepasidaro svaresnė dėl to, kad ja ilgai buvo vadovaujamasi rš. \ vadovauti; išvadovauti; pavadovauti; prisivadovauti
vadovauti junginiai
- gebėjimas vadovauti, imti vadovauti