Kas yra vaišingas? vaišìngas, -a adj. (1) J, KŽ, Rtr, -à (3) Slm, váišingas (1) BŽ600; D.Pošk, M mėgstantis vaišinti, gerai vaišinantis: Vaišingi kaimynai visados ją atminė J.Bil. Labai mūsų krašte vaišìngi žmonys būdavo Sk. Ai vaišingà Leišienė, nepavaišentas neišeisi Sug. Ar dav[ė] valgyt, ar vaišingì? DrskŽ. Ans yra geras, vaišìngas, vaišina visus Krt. Yra vaišìngų žmonių, o pas kitą ir akmenio negausi galvai prasikalt Žg. Tokie váišingi – leida kieme pastovėti (iron.) Krš. | Į vaišingus namus buvo pakviesta nemaža Islandijos rašytojų A.Vencl. Paslėpki nuo puotos vaišingo skobnio taures krikštolines V.Myk-Put. vaišìngai adv. NdŽ, KŽ: Jis mane priėmė vaišìngai DŽ. Ten jau mumis gražiai priėmė, didliai vaišìngai Yl.
vaišingas reikšmė
vaišingas rašyba: vaišingas žmogus
Kitos žodžio vaišingas reikšmės: Vaisingas angliškai Vaisingas vokiškai Vaisingas sinonimas Vaisingas antonimas vaisingas reikšmė