vaizdus reikšmė

Kas yra vaizdus? vaizdùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ; M 1. gerai matomas, aiškus: Vaizdì giria, kurią iš tolo galėjai matyti J. Ten jūra ir vaizdūs krantai, kiek toly akim užmatai V.Myk-Put. vaizdù n. NdŽ, KŽ: Vaizdu žiūrėti nuo kalno J. Vaizdu žiūrėti, kur vienpusiškai austas audimas J. ║ giedras: Oras nevaizdùs, niaukstosi Kdn. 2. MŽ, I gerai matantis: Akys nepriregiančios, nevaizdžios MŽ138. Nevaizdžios (akys) B. Kas turi akis vaizdžias, tas jos (saulės) šviesybę gal regėti SE92. 3. Rtr lengvai suprantamas, ryškus: Dalykas yra vaizdùs, kai jis yra įtaigus savo ryškiu vaizdu FT. Labai svarbu, kad matuoklės padalos bei užrašai būtų vaizdūs ir sutvarkyti taip, kad būtų lengva daryti atskaitas rš. Šie modeliai yra vaizdūs rš. vaĩzdžiai adv.: Šią aplinkybę galima vaizdžiai pademonstruoti bandymu rš. 4. kuris gražiai atrodo, gražus, išvaizdus: Čia buvo labai vaizdùs kalnas Šil. Mergikė buvau vaizdèsnė, daba sena esu Šln. | Aš kaipo vaizdus vyras tariaus tapsiąs kokiu sprauninku TS1899,11. Vaizdžio augumo ant baltų žirgų, ginklais žvinguliuojančiais S.Dauk. Nevaizdi ta pievažolė, bet ji tikroji gyvulėlių sotis Vaižg. 5. vaizdingai nupieštas: Vaizdūs piešiniai J.Jabl. 6. raiškus, išraiškingas, gyvas: Apibendrinimus [Jablonskis] kartais taip pat duodavo vaizdžius LKI59. Jo kalba graži, vaizdì DŽ. Kūrinys neilgas, bet sakiniai vaizdūs, talpūs, skambūs rš. Poetė prabyla vaizdžiomis personifikacijomis, sugretinančiomis džiaugsmingą pergalę su gamtos išsivadavimu pavasarį rš. Žmonės paveldėjo kalbos dvasios padavą labai gražių, vaizdžių, visiškai tinkamų geografijos terminų LTII160. vaĩzdžiai adv. DŽ, vaizdžiaĩ KŽ: Vaĩzdžiai aprašyti, išdėstyti, pasakoti NdŽ. Grįžęs namo, pačiai Juras vaizdžiai parodė, kaip susikirto su pirmininku P.Cvir. | Katilienė užmerkė akis ir ėmė vaizdžiai svajoti apie būsimus pasiekimus, ovacijas, gėles V.Krėv.

vaizdus sinonimai