Kas yra valgis? val̃gis sm. (2) KBII68 1. R, R130,332, MŽ, MŽ171,444, N, I, K, LsB289, LL52, L, Š, Rtr, E, DŽ, OGLI127, KŽ, LzŽ, DrskŽ valgomas daiktas, maistas: Pas tą ūkininką geras valgis del šeimos J. Kambarys su valgiù NdŽ. Kamine buvo verdamas valgis, be to, rūkoma mėsa LKVII77. Medus – sveikas val̃gis Trs. Val̃gis – ir danguj geriau negausi! Kp. O po sunkaus darbo ir valgis gardus, kaip su medum atrodo LTR(Aln). Val̃gis į kariuominę buvo geras Plšk. Vakarienė [pabaigtuvių], stalai pridėti skaniausio val̃gio Kri. Tu parėjai, tai val̃gis pakištas, ir viskas Vdžg. Reikia paimt val̃gio in kelio Dv. Da mes val̃gio nesirenkam Bgt. Per mus da skalsa su valgiù – nesmėtom Dglš. Visas val̃gis – bulvės: tokia sausienė su druska ir rūgęs pienas Ilg. Persimainė val̃gis, ir pilvas pairo Pv. Grybas daugiau pasnyko val̃gis Kpč. Krautuvėj iš val̃gio visko yra Ktk. Tas pats val̃gis nusbosta Klt. Kožnas val̃gis užsisenėja Pv. Ažpenės vaiką šitokiu valgiù Klt. Be mėsos man ne val̃gis Pls. Iš uogų ne valgis Ktk. Toks val̃gis tik nuo bado KlbII7(Lkm). Val̃gis labai pigus: penkiuskart an dienos ir vis sviežias Dbč. Pieniškas val̃gis NdŽ. Ir dabar aš aštro val̃gio negaliu Grv. Visur par gavėnią būdavo tik juodas val̃gis Sk. Kiaušinis – sunkus val̃gis Klt. Naje naje, bus tas val̃gis pas jų: galėsi su šaukštu kabyt duoną! (juok.) Jrb. O joj dūmoja, kas čia bus toliau, ir val̃gis nelenda (ps.) LKT398(Nč). Sauso valgio pakramtę užgėrė alumi Žem. Vyriausias valgis mėsa, pavasaryje ir vasaroje daržovė A1885,369. Pripratęs prie miško valgių, užvalgo namų valgio ir rūgščios duonos, ir Jonukas numiršta (ps.) LTR(Brž). Ne po jam val̃gis (netinka) Dglš. Bastykis par svetimais: nė guolis už guolį, nė val̃gis už val̃gį Klt. Turėjo pinigų ir ant pinigų, valgio ir ant valgio, drabužių ir ant drabužių DS240. Nesisaugojo su valgiù, i apsirgo Klt. Skrandį gydau valgiù Prn. Val̃gio reik, kad dirbančius syla nepamestų K.Donel. Tai nedidis mano val̃gis, duoda duonos svarą diktą JD203. Ir imk pas savę visokį valgį, … kad tau ir jiems penukšlui tektų RB1Moz6,21. | Taip po tam abu (gandrai), daug dirbę bei trūsinėję, valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai K.Donel. Anys (gandrai) tai varles ryja ir gyvates, tai jų pats val̃gis Str. | prk.: Dvasios valgis ŠT223. Vartokit valgį nepragaištantį į amžiną gyvatą NTJn6,27. | nj. ž.: Tarnauti buvo sunkiai: sunkus darbas, prastas val̃gis Kl. Val̃gis prastas, nu kame beras tą sveikatą jau Rt. Kokia tatai y[ra] muda: žmogus į trobą, tą val̃gį kiša (tuoj vaišina) End. Nu ryto vėl tau val̃gis visumet šiltas, tau išvirtas Vgr. ^ Nuo darbo būsi kuprotas, o nuo val̃gio – pilvotas Mrj. Geras valgis – storas pilvas LTR(Srj). Atsarga valgio neprašo KrvP(Ps). Koks valgis, toks dalgis PPr45. Val̃gis, dalgis, plaktukas i bobelė (dalykai, reikalingi šienapjūtei) Plv. | nj. ž.: Val̃gis tam kartuo, vyras visam amžiuo Kin. ║ maistas, penas (ppr. bičių): Bitės turi val̃gio ir darbo [žydint liepoms] Arm. Bitėm deda žiemai valgio Pn. 2. K, M, L172, Š, Rtr, Mrc maisto patiekalas: Pietūs buvo dviejų valgių, kiekvienas iš trijų dalykų J.Balč. Ana sumoja iš menko pataisyti valgį J. Buvo patiekti penki val̃giai BŽ29. Devyni virė val̃giai LzŽ. Po antro val̃gio šeimininkas pasveikino svečius KŽ. Mėgstamasis val̃gis NdŽ. Pirmas val̃gis NdŽ. Kiekvienas jų mėsos valgis man tebuvo geras kąsnis J.Balč. Jau kelios sveikinimų ir linkėjimų kalbos tarp valgių pasakytos I.Šein. Tuo Plaučiūns daug spirgytų bei šutytų val̃gių irgi ragaišių per tarnus atnešdino kūmams K.Donel. Visokių tų val̃gių [kūčioms] padarydavo, be pieno, be mėsos PnmŽ. Kūčioj pats gardžiausias val̃gis – miešimas su kleckais Švnč. Dabar nebėra tokių pasnykų, nebėra tokių ir val̃gių Kvr. Prikepa prėsnikėlių, tai jau gavėninis val̃gis Rod. Liepė sutiekti visokių val̃gių dėl veselės BM284(Erž). Valgį uždaryti [K326]. Intrenkei [taukų] kopūstuosna – ojei kokis gardus buvo val̃gis! Dg. Seniau prastūs val̃giai buvo Brž. Tuojau ant jo (stalelio) stovėjo visokių valgių ir gėrimų BsPI80(Rg). Tas žmogus, kurs daug trūsinėjęs bei prisivargęs, savo prastus valgiùs su pasimėgimu valgo K.Donel. Šunys iš visų pašalių susibėgę poniškus valgiùs ir brangius viralus ėdė K.Donel. Daugumas valgių daug ligų padaro VP11. Pasisekė viernamjam pasiuntiniui nuodus į valgį įmaišyti Ns1857,5. Tarp skaninių ir vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis S.Dauk. Tu turi visokių valgių imtisi drauge CII545. | [Kregždės] valgiùs prastus be priprovų valgė K.Donel. ^ Val̃gis kaip Pauliaus dalgis (skanus) Snt. Metas tur daug dienų, ale dar daugiaus tur valgių Sch89. Kokia diena, toks ir valgis LTR(Srd, Krk). Valgių bėsą, svečių nėsą B, B436, PrLXVII27. Išalkęs jokių valgių nesibaido M. 3. R130, MŽ171, L, NdŽ, Srj, Lb, Trgn valgymas: Valgis (valgymas), gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą B437. Menkas to ligonio val̃gis DŽ. Rytiškas val̃gis trijų patiekalų Šmn. Šituo valgiù da norėsi valgyt Lkm. Po geram valgi (gerai pavalgius) LD397(Rud). Pėsčias priilsi tuo valgiù Lnt. Da mane tep greit val̃gis nevilioja: devyniose pavalgiau Vlkv. Kiek čia to val̃gio – lyg katė užlaižo Gs. Tik išgirs ką, ir per pusę valgio užsirašo KzR. Tik del val̃gio pasisodinau [svogūnų] Klt. Pirm valgio MŽ, N. Prieš valgį plaukime rankas DŽ1. Prie valgio N. Po valgio atsigulk, kad taukai apsisuktų aplink bambą Klt. Kaip mergytės nematau, nė kur dėtis nežinau: nė ma[n] valgis, nė ma[n] gėris JD669. | nj. ž.: Nė valgis valgiu, nė darbas darbu, kad nėr šeimininkės Šts. Kaip sirgo, val̃gį uždarė (nebegalėjo valgyti) Pvn. Tie lapai val̃gį atdaro (sužadina apetitą) Slnt. ^ Svečių valgis ik vartų B, B436, PrLXVII20. Viešių (Kiemo Aln) valgis – sulig vartais LMD(Rs). Koks gyvenimas buvo, toks i valgis buvo Klt. Prie darbo paskutinis, prie valgio pirmutinis LMD(Vlkv). Pri darbo kaip gaidys, o pri valgio kaip arklys Erž. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk. Daug prietelių prie valgio, bet nelaimė ištiko, nė vieno nebeliko A.Baran. 4. nj. ž. apetitas: Pradėjo val̃gis rasties Slnt. 5. N prievilas, jaukas. ◊ val̃gio nešėjà KŽ; D.Pošk tokia žvaigždė Vėžio žvaigždyne.
valgis junginiai
- formoje pagamintas valgis, sotus valgis, sunkus/sotus valgis