Kas yra vardas? var̃das sm. (4) KII85,127, Š, NdŽ; MP143, SD147, SD177, R, R264, MŽ, MŽ350, Sut, D.Pošk, N, LL48 1. pavadinimas, duotas ne vienam kuriam, bet kiekvienam tam tikros rūšies daiktui, reiškiniui, veiksmui ir pan.: Vardą duomi, vadinu, algoju SD128. Miniu, vardą duomi SD179. Vardo davimas, minėjimas SD179. Duoti vardą, minavoti, vardinti, pramanyti I. Vardas literos s I. Mėnesių vardaĩ DŽ1. Daiktus reikia vadinti savais vardaĩs DŽ1. Žėdnas žmogus, daiktas tur savo var̃dą J. Žemaičiai vadina vokietuko vardù patį velnią Jrk51. Nori keikti – sakyk ar perkūnas arba koki eglelė, a žolelės var̃dą Trk. Laukinės, i viskas, aš jų (bičių) vardo nežinau PnmŽ. Rašydamas „Pasaulio paukščius“, Tadas Ivanauskas atliko dar vieną svarbų ir didelį darbą – daugeliui pasaulio paukščių davė lietuviškus vardus rš. Paimu žoles ir sakau var̃dą J.Jabl. Priaugo žolės, visokių šunies gvaizdikų, i kur kabinas – tų nė var̃do nežinau Mžš. Visokių čia piktdagių išsitraukė, kitų net sudžiūvusių, bet kur čia visų žinosi vardùs Snt. Žinojau aš i vardą, kaip pavadindavo tą šiaudinę kraičių skrynią Mžš. Tos pačios nuošukos du vardù tura: a pakulos pasakysi, a nuošukos – tas pats Rt. Vardùs [šokių] visus užmiršau, o šokti mokėjau Krž. A ta (tai) vėžio var̃das išdygo, a liga: [senutės jaunystėje] šnektos nebuvo paleistos aple vėžį Grd. Daugis ligų vardų̃ neturėj[o] Rtn. Žyniai, burtininkai, žygūnai, vaidilučiai, vaidilutės, kriviai – juk tai pilna virtinė vardų A1884,108. Baltų vardą Neselmanas pasidarė nusižiūrėjęs į Baltijos jūros pavadinimą rš. Jo galva tuščia, o širdis kupina apsivylimo, skausmo, ilgesio ir dar tokio jausmo, kuriam vardo nėra I.Simon. Ir kačeib vadiname paveikslus jos: pasveikinimo, atlankymo, dangun ėmimo ir kitais vardaĩs DK61. Kurie tiktai vardu yra krikščionys MP139. Lietuvių kalbos mokytojas [1907 m.] Panevėžio seminarijoje yra tik vardo mokytojas A.Sm. Tik var̃das, kad mergą turiu, o nieko man ji nepadeda – vyriškus darbus turi dirbt Gs. Yra daba svočia del var̃do Všt. Apsistumdė, i tiek – tik tas var̃das, ka susimušo Krš. Dobilų tik vienas var̃das DŽ1. Kokia čia duona – var̃das tik duonos Skr. Alaus davė, ale tik var̃das, kad alus Skp. Iškepė pyrago, ale tik var̃das, kad pyragas – visiškai prastas Ėr. Knygelė vienok neatsako savo vardui prš. ^ Barščiai vienu vardu, tik ne visi gardu LTsV232(Šn). Su kokiu draugausi, tokį var̃dą gausi Tr. Yra teisybės tik var̃das, bet teisybės nėr Plv. Nabašnyko blogu vardu neminėk LTR(Pn). Tuo pačiu vardu, bet ne tep gardu LTR(Mrj). Su kiaulės vardù i grybai gardu Švnč. Kas vandeny ir ant lauko vienu vardu? – Akmuo (Linas Rk) Jrg(suv., Viln). Žuvis, žolė vienu vardu? – Linas, lynas Sch61(B). Dvijose momose po penkius sūnus ir vienas var̃das visiem (rankos) LKKIII204(Lz). Mano var̃das inejimas, pavardė – išejimas (mirtis) Ign. Gegutė atsiminė savo var̃dą (sakoma, kai kitą vadina prastu, pats toks būdamas) Plk. 2. SD179, KBII51 žmogaus asmens pavadinimas, duodamas gimus (ppr. krikštijant): Tai mano (vardo) diena, šventė R264, MŽ354. Jis Kristupas vardu, vadinamas R197, MŽ262. Be vardo (be krikšto) numirti N. Kuo vardu esi? MŽ262, N. Ji Anė vardù K. Var̃do keitimas NdŽ. Krikšto var̃das NdŽ. Tėvo var̃das NdŽ. Parašait maną var̃dą ir pavardę LzŽ. Sakyk: – Aš krikštiju tavi, kūdiki, tokiu i tokiu vardù Trk. Lietuviai iki XVI a[mžiaus] pabaigos vadinosi tik vardais LTEXII82. Gavę krikščioniškus vardus, lietuviai tapo dvivardžiais LTEI270. Var̃das eita po pirma, o pavardė antra Klp. Jei merga graži, i var̃das gražus End. Dum vardum̃ vadinam: Jonis ir Vytautas Jdr. Po var̃di vadyt [svetimą] negražu Mrc. Atsiprašau, munęs vardù prašom nevadinti, su munim iš vieno bliūdo nevalgei Trk. Dabar senybės vardų̃ [kaimuose] mažai: nei Jurgio, nei Jono Svn. Visos seno laiko vardaĩs buvo: Petronė, Paulina, Marija, Veronika Kpč. Mañ‘ senelis mylėjo ir aš senelį mylėjau – ir tokiuom (senelio) vardù pakrikštijo Avl. Nusenėjau aš – ir var̃das (Adelė) nusenėjo Pnm. Uršulia negražus var̃das: status labai Mžš. Tėvo var̃das vaiku negerai – paskiau painiojasi i laiškai, i kas Mžš. Tėvelis sako, kad mano var̃das neišeitų iš namų (sūnų krikštijo jo vardu) Upn. Aš esu vardu į dėdę (turiu dėdės vardą) LKKIX91(Šts). Palei vardaĩs ejo giminė – Rapolaĩ Rdn. Py muno amžiaus daugiau vokiškų vardų̃ buvo, dabar tai jau girdì visokių vardų̃ Rsn. Kitų vardaĩ netol šunies [i](nežmoniški)
vardas junginiai
- (geras) vardas, garbingas vardas, geras vardas, maloninis vardas, tikrinis daiktavardis/vardas, vardas (ir pavardė)
- Abraomas (vardas), Algirdas (vardas), Audrius (vardas), Austra (vardas), Aušrinė (vardas), Jonas (vardas), Liepa (vardas), Mano vardas – Erlas, Matas (vardas), Neringa (vardas), Pomirtinis vardas, Rožė (vardas), Vasaris (vardas), Vytautas (vardas)