Kas yra vargu? vargù prt. K, Rtr, var̃gu; H, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N 1. DP121 vos, sunkiai: I teip ans dar vargù prigera Sd. Bet kad būrpalaikis koksai, vos pasukas ėsdams ir kaip nulupts pusgyvis vargù rėplinėdams, su velniais kasdien savo darbą nutveria kožną, tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia K.Donel. Paikius, glūps žmogus, vargù Tėve mūsų mokėdams, ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt negalėdams, šulmistrus ir šiuiles dar išpeikt pasidrąsin K.Donel. Kliudė jam lobiai, nes žinome, jog didžturis var̃gu tur intekt dangaus karalystėn DP573. 2. DŽ, NdŽ kažin, nežinia (kartais samplaikoje su kitomis dalelytėmis reiškia abejojimą, netikrumą): Jis vargù ateis KII177. Vargù besugrįš Kv. Pakūriau ugnį šlapiais medžiais, vargù degs Vkš. Šnapšės jums jaunoms vargù a duos Sd. Vargu bau atrasi pamestą daiktą KlK38,4. Vargu ar su tuo galima visai sutikti KlK38,4. Šiemet rugienos tei supuolę, kad vargù įarsim [p]Žvr.
vargu junginiai
- vargu ar, vargu ar galimas