Kas yra velniškas? vélniškas, -a adj. (1) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, -à (3a); Q520, SD34, H, H210, R, R349, MŽ, MŽ467, I, N, M, LL17,20, L, ŠT351 1. būdingas velniui, toks kaip velnio: Mesk šelmystę šalin ir visą vélnišką klastą K.Donel. Priš mus velniškas ir žmogiškas kytrastes dūmo[ja] Mž561. Tai neesti toji išmintis, kuri iš aukšto ateit, bet žemiška, žmogiška, velniška CII578. Gėdėties griešyti yra anioliškas daiktas, ale gėdėties spaviedoties iš grieko yra tai velniškas daiktas P. Akys blizga velniška šviesa ir baisenybe Blv. Kva kva kva prapliupo kalnelio gaidys tan balsan tokiuo velnišku juoku, jog žmogus krito nebegyvas Vaižg. vélniškai adv. K, Rtr, KŽ, Rt, velniškaĩ P.Skar(Sd, Slnt); S.Dauk, L, LL53, DS314(Stak): Tai ne tik būtų nežmoniškai, bet būtų jau velniškai! A1884,99. 2. susijęs su velniu: Blužnija visus prajėvus … algodami juos žolinykais, apviliančiomis piktomis pasakomis, velniškaĩs veikalais DP371. Tą patį vėl šventąjį klausės, ką turėtum daryti su piningais ir nekuriais apdarais, kurius turėjai? Šventasis pasakė, idant vis pamestum, bo daiktai yr velniški P. 3. neteisingas, nedoras, piktas (apie žmogų): Velniškas žmogus vis apmaudus daro J. Vélniškas buvo gaspadorius, daba spakainus Trk. vélniškai adv.: Vélniškai ūgintas vaikas Dglš. ║ pagrįstas neteisybe, niekšiškas, klastingas: Vélniškas sumanymas NdŽ. Vélniškas prasimanymas NdŽ. Koks velniškas įstatymas esąs bolševikų pasaulyje – atimti darbo prakaitu pirktą žemę L.Dovyd. ║ Trk pasižymintis niekšiškumu, klastingumu, pykčiu, bjaurus: Paulinos karaktorius vélniškas Dglš. Domicė buvo o o: išdirbs, iškeiks – vélnišką širdį turėjo Krš. vélniškai adv.; D.Pošk: O tas velnias jau vélniškai šneka Rt. 4. sunkus, varginantis: Jo vélniška tarnyba, vis drebėk ir bijok Jnš. Čia yr vélniškas darbas Pln. Vélniški buvo laikai, tos [didelės] pasogos Sn. 5. Blv prastas, nevykęs, blogas: Kas tokį velnišką planą sudarė? KlK4,47. vélniškai adv., velniškaĩ: Jau čia dėta [padai] velniškaĩ Lp. 6. smarkiai pasireiškiantis, stiprus, nežmoniškas: Vélniškas pyktis NdŽ. Vélniška tamsa DŽ. Anam buvo didliai sopulis vélniškas Trk. Kur toks didliai bagotas ūkininkas buvo, skūpumas jau vélniškas Skd. Muno atrodymas vélniškas! Aš čia ponas didelis! Pln. Tavo gražumas čia vélniškas – žmogus esi, i gan Trk. Kaip su ta [lazda] ėmė duot, tai raganų galvos velnišku balsu kaukė BsMtII44(Nm). Jis (aitvaras) įlenda visur – vélniška golybė! Kp. Čia mūso koki vélniška jėga jau, ka mes tokie drąsi esam Žd. Daržinė gulėjo pritūpusi po šimtamečiu topoliu, velniškos vėjo jėgos išverstu iš šaknų J.Avyž. Velniškas vėjas jėgos begalinės pripildė karalių S.Čiurl. | Ans y[ra] vélniškas pijokas End. Ans toks vélniškas mergininkas buvo Pln. Nora būti tatai tokiu ponu vélnišku Trk. vélniškai adv., velniškaĩ; D.Pošk: Vélniškai noru gerti Kv. Velniškaĩ skuba, kaip plikas į pirtį Sd. Tinga svietas velniškaĩ, pri darbo reik su pagaliu stumti Krš. Vélniškai sunku gyvent Jnš. Čia velniškaĩ nusibosta vienai Žg. Snigo velniškaĩ – o sninga, o drimba! Yl. Ano jau tas darbas velniškaĩ geras yr Trk. Padargai geri, velniškaĩ geri Yl. Ūkė didelė buvo vélniškai Grš. Velniškaĩ sunkus ūkės darbas Užv. Jis pribaigė [sveikatą] darbuidamas, vélniškai buvo drūtas, stiprus buvo Kpč. Velniškaĩ buvo mandrus, apgauliojo valdžią Krš. Ka tų žiūlikų i velniškaĩ daug įsiveisę Jdr. Kad povo kojos yra velniškai negražios, tai jis tuojaus atsitupia, norėdamas savo kojas paslėpti BsMtII11(Dkš). O mano ponas velniškai piktas, gaspadorius pasiutusiai smarkus Rp. Velniškai nelabas žmogus akmenį ant gelžvėžių uždėjęs, kursai vežimų trūkį nuo tųjų nulakinęs Kel1869,68. Vienkiemius ten švidras varto, velniškai graudu tenai rš. Landuonė skauda velniškiáusiai, iš kailio lendu Skdv. 7. kuris išskirtinio dydžio, ilgio ar storio, labai didelis: Kad i priminkys tą minkytuvę vélnišką! Sd. O drūktas, o riebus, pilvas vélniškas Trk. Tame miške tokius ilgus vélniškus balkius leido Trk. Velnias išmetė tą velnišką lazdą ik debesių BsMtI31(Brt). ║ kuris išskirtinio kiekio, gausumo: Vélniškus mokesnius už viską plėša Krš. Vélniškas turėjimas piningų! Kv. 8. labai geras, puikus: Jis nagus turi vélniškus (viską sugeba), i nasrus gerus (geria) Gr. Toks kalvis iškalbą vélnišką turėjo Gršl. I motina vélnišką liežuvį turėjo Trk. vélniškai adv., velniškaĩ: O kitas [gyveno] Klaipėdo[je], anam vyko velniškaĩ Sd. Iki šiol man gyvenime velniškai sekėsi J.Mik.
velniškas junginiai
- Velniškas klounas