Kas yra vidutinis? vidutìnis, -ė adj. (2) K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; KlG34 1. SD351, R215,258, MŽ287,344, I, M, ŠT135, FT, P.Skar, L, LL86,236, Bsg, Imb, Ant turintis nei daug, nei mažai kokių ypatybių, pusėtinas: Miltai kvietiniai, vidutiniai SD140. Tikrai geri nėr [linai], o iš piktų išbėgę, vidutiniai B215. Vidutinė vandenžliūgė (Callitriche intermedia) F. Vidutìnė kaina, temperatūra, vertė NdŽ. Vidutìnis, nė mažas, nė didelis J. Žmogus augumo vidutìnio, t. y. nė aukštas, nė žemas J. Neaukštas, vidutìnis buvau, ne iš mažųjų, ne iš didžiųjų Gd. Vidutìnio stuomens NdŽ. Žemė vidutìnė: badu nepadvėsi, ale ir nenutuksi Kal. Dvidešimt penki [caro rubliai], tai vidutìnė teip būdavo karvė Krž. Aš merga tebuvau vidutìnė (ne gražuolė), o vaikiams tikau kaip pašiūrusi End. Geležis [pasagoms] būdavo storoja, vidutinė ir pati plonoja Kp. Vidutìnės sveikatos žmogus Sl. Nė kreiva, nė žvaira [buvau] – vidutìnė Žl. Akys jo buvo rudos, augumas vidutinis, pats tiesus ir liemeningas it nendrė M.Valanč. Graži mergaitė, vidutìnio augalo Švnč. Mama vidutìnio ūgio buvo, bet labai gera galva Žž. Ne par didelis [ežeras], ne teip mažas, vidutìnis Kpr. Žemė nelabai jau gryna, vidutìnė Kp. Žemė vidutìnė, baika čia mūsų, bulbos geriausiai auga prie smėliui Avl. Raisto baravykas an kelmų auga, jų kotas plonutis – vidutìnis grybelis Žl. Šiemet mūsų bulbos vidutìnės Klt. Ma[no] boba ne kažin kokia, o balsas vidutìnis Rdš. Padaro vandenį nei šaltą, nei šiltą – vidutìnį ir maišo duoną Pv. Vidutinis oras, nei šalta, nei šilta D.Pošk. Geriausia plytoms šlyna yra vidutinė, tai yra nei per daug riebi, nei per daug liesa A1884,167. Tokie kap vidutìniai baravykai [samaniai] Kpč. Karštis, iškepė bulbės, bus vidutìnės DrskŽ. Vidutìnis vandens lygis BŽ242. Dabar yra vidutìnis čėsas Vv. O tos laimės kasdien mainydavusios: vienądien turtinga, kitądien – vidutinė, kitądien su visu nieko neturėdavusi BsMt II194. Josma josma į turgelį, nusipirksma pyragelį, pirksma didilį – nesuėsma, pirksma mažą – nepriėsma, pirksma vidutìnį kaip ratų tekinį (d.) Slnt. Parapijelė viena iš vidutinių̃jų Vvr. Klebonija gera, žemė negudri, parakvija vidutinė M.Valanč. Vidutinis margasis genys Lietuvoje gana paprastas paukštis T.Ivan. Sėklai imk sveikų, ne per didžių, bet vidutinių ropučių Kel1852,75. Po abiem pusėm karštos juostos vietą užima dvi juostos, kurios vadinasi vidutinėmis, dėl to, kad nė taip labai karšta, nė šalta A1884,255. Vidutinis klimatas ŽŪŽ99, GTŽ. Pietūs ir večerios mūsų be prabangos ir vidutìnės tur būti DP341. Laimumis ir pagirtais tenai tuo metu bus, kurie didėmis dovanomis dides naudas arba vienok vidutiniais, vidutinius pelnus ataneš DP390. Išgedę rugiai buvo, o ir bulvės – vidutinẽlės Dr. Ne iš dideliųjų, ne iš mažųjų, vidutinìkės [mergaitės] End. Ne iš didžiųjų [kibirų], bet vidutinelis Šts. Vidutinelis S.Dauk. Malkos [kirsti] pagal jėgą – vidutiniùkės Ds. Didelio labai [arklio] nepirksiu, kad užeič vidutinė̃lį Sdk. ^ Didžia durna, maža pikta, ė vidutìnių – reta Ds. Geriausia vidutìniam būt, ne prasčiausiam, ale i ne geriausiam Mžš. ×vidutìniai adv. KII64, NdŽ; D.Pošk, Rtr, P.Skar: Vidutìniai paaugo roputės LD407(Krtn). Buvo vidutìniai susirinkę NmŽ. Kitas dideliai moka tvarkyties, kitas vidutìniai End. Seniejai lietuviai žemaičiai buvo stambi, stipri, sveiki, valgė ir gėrė vidutiniai S.Dauk. Vidutìniai vandeniukas šaltas Krž. Vidutìniai, nelabai pieninga [karvė] Krš. Šiandien lauke vidutiniai šąla Šln. Šiandien vidutiniai pavargau Žg. Vidutiniai jam sekasi Ps. Labai nesidžiauk, vidutìniai Dglš. Gyvenau sau vidutìniai Vlkv. Jam einasi vidutiniai kaip ir kitiems šio kampo žmonėms V.Piet. ║ įprastas, būdingas tam tikrai reiškinių grupei: Vidutinė reikšmė PolŽ41. Vidutìnė energija FzŽ79. Vidutinė tikimybė SkŽ25. ║ BŽII468 kuris vidutinio vertingumo, ribotų gabumų: Net labai netobulas, vidutinis žmogus gali pasielgti labai kilniai rš. ║ BŽII533 nuosaikus, santūrus (apie žmogų). 2. Q285, CII61 esantis vidaus pusėje, vidinis: Vidutinis daiktas R216, MŽ287. Vėjas ir kluonus sugriovė, ir stulpus vidutiniùs išgriovė Dglš. Buvo ažušalę i vidutìniai [langai] Švnč. Vidutinios durys jų šventųjų ir durys namų bažnyčios buvo iš aukso Ch2Krn 4,22. ║ esantis gilumoje, gelmėje: Tą viršutinę [guobos] skūrą nulauži nulauži, o iš vidutìnės – vyžas pini Bsg. Įmetė juos ing vidutinę (giliausią) temnyčią BBApD16,24. Patremdamas ing vidutines tamsybes, tai est, ant amžinos pražūties SE34. ║ esantis ant vidaus organų, vidurių: Vidutiniùs taukus nuo žarnų nuimi Dgp. 3. SD1174, SD240, CII64, MŽ185, P, Sut, N, K, E (Grv), NdŽ esantis viduryje ko ar tarp ko, vidurinis (vietos atžvilgiu): Vidutinis pirštas B238. Pirmas [pirštas] nykštis, antras smilius, tretys vidutinis, ketvirtasis bevardis, o penktas galinis D.Pošk. Vidutìnės jūrės KII64. Vedė mane vidutiniump vartump CI1015. Ana (štai), vidutìnė pirkia regėt Lz. Pri abejų vidutinių bei paskutinių kojų [bitės] tura šalėse storus plaukus it šerius S.Dauk. Ui, ir nupuolė mano žiedelis nuo vidutinio piršto RD65. Jei vidutìnį lenciūgą pajudysiu, tada tuoj ištraukit mane iš vandenio BM101(Krč). Kiekvienas, kursai įeita ing vidutinį priesėnį nepavadintas, noris vyriškas, noris motriškas, dekretas jo yra užmušt jį ChEst4,11. 4. LTII439, NdŽ esantis tarp dviejų pakopų, etapų, raidos ar gradacijos laipsnių, tarpinis: Į Vilniaus vidutines mokyklas lietuvių kalbos mokytoju paskirtas J. Jablonskis rš. Kur jūs pasidėsite pabaigę vidutinius mokslus, juk ne kožnam galima pabaigti universitetą A1884,379. Žmonės vidutìnio stono KII65. | Vidutinio pakilimo [balsiai] – trumpesni, aukštutinio pakilimo – trumpiausi Klb XXXIV(1)10. Balsę ĩ [skaityk], kaip vidutinę balsę tarp i ir e S.Dauk. Smailinį priegaidėženklį reikią dėti ant vidutinių̃jų a ir e Jn. 5. LB169, LD280(Lkm, Rš), Rm, Dglš įsiterpęs tarp dviejų paeiliui gimusių, esantis tarpe (amžiaus atžvilgiu): Un, tęnaka vidutìnė duktė LzŽ. Trys seserės buvom, aš pati vidutìnė buvau Vg. Aš vidutìnė, ana pati jaunesnė išeina Ml. Tę ma[no] brolis vidutìnis dirba Btrm. Liko vidutìnis sūnus, o du numirė Zt. Jau daba i vidutìnio amžio gera, seni gera, vaikai gera Akm. Tuokart karalius ejo pri vidutìnės dukteries (ps.) Žd. Eidamas takais, keliais priėjo kitą dvarą, ten rado vidutinę dukterį BsMtI 175(Brt). Vidutiniam – dymo balnas, o jaunesniam – kamanėlės NS31(Ppl). Pats vyresnis broliukas norėj pašauti, vidutinis broliukas norėj pagauti LTR(Brsl). Visu didžioji žirgą balnojo, vidutinióji kilpas nušvietė (d.) KlvrŽ. Ta tie penki paaugom, ta iš tų penkių aš esu vidutinóji Ms. Čia ne mažoja – vidutiniója mergiotė Žl. Vidutìnysiai [sūnus] irgi drūtas Kr. Vidutinióji duktė tura stoti an smako prarijimo (ps.) Žr. Po tam išejo vyriausia jų duktė, toliaus vidutinióji, ant galo pati mažoji BM274(Šlv). Vidutinė́ja LD280(Lkm, Rš). ║ turintis nei daug, nei mažai metų, pusamžis: Da jauna, vidutìnio amžiaus Kvr. Vidutìnis žmogelis, da nesenas Sdk. Vidutìnė, nesu teip sena Čb. Karvė dar vidutìnė, dar nesena Dv. Vidutìniuose metuose, dar nesenas, ale ir nejaunas Grv. Vidutìnian vieke penki metai – tai nieko, o iš maženų ar senystės, jau girdėt Dv. Sušaukia visą kaimą, ir senus ir jaunus, ir mažus ir vidutiniùs (ps.) Brž. Karalius Ezechias… vidutinė́se dabar vasarose savose… mirt turėjo DP583. 6. prk. susijęs su žmogaus dvasios pasauliu, vidinis: Ant pirmo norėjo Dievas per šitą viršutinę nečystybę… žmonėms priminti apie jų vidutinę nečystybę BPI221. [Dievas] artinas mūsump per graudinimą…, per vidutinį įkvėpimą DP325. O ižg to vėl vidutinio nuraminimo gema bendras suderėjimas tarp žmonių DP239. Nesa pirm duost [Kristus] jiemus džiaugsmą vidutinį dvasios ir sielos DP215. Drin pajudinimo žmonių nobažnystėsp…, idant per tuos viršutinius daiktus [žmonės] išmanytų vidutinius DK90. Pirmas [atėjimas] yra vidutinis, arba duchaunas SE2. Norint viršutinis mūsų žmogus pagenda, tačiaus anas vidutinis atsinaujina kožną dieną Bt2PvK4,16. Viršutinis žmogus yra su nečystumu apdengtas, ale vidutinis yra per dvasią Dievo čystas Kel1881,49. Uždek mano širdį su vidutiniu karštu širdingumu prš. 7. ŠT44 gaunamas padalijus įvairių dydžių sumą iš jų skaičiaus, išvedant vidurkį: Vidutinis atimtinis Z. Žem. 8. bevardis (apie gramatinę giminę): Visi vardai daiktiniai (daiktavardžiai) yra vyriškos, motriškos ar vidutiniosios lyties (generis neutrum) S.Dauk. Vidutiniejai būdvardžiai S.Dauk. ◊ iš vidutìnių gana neblogai: Iš vidutìnių man mokslas ejo Sv.
vidutinis junginiai
- vidutinis amžius, vidutinis miestas, vidutinis skaičius
- vidutinis miestas
- Vidutinis baltasis garnys, Vidutinis dančiasnapis, Vidutinis genys