vyti reikšmė

Kas yra vyti? 1 výti, vẽja (vìja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vìjo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW 1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negalì vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Vejì arklį risčios, tai vienas žmogus galì kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv. | prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap. | refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt. 2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vìjo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vìjo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vìjo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejamì, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vìjo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vìjo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63. | prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm. ^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą vejì laukan Dt. 3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevìjo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk. 4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vìjo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vìjo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevìjo Žln. Vìjo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5. | prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš. ^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejamì (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vìjo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKK XII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vìjo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII 35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp. | refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vìjos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Vejíestie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9. | prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesìveja paskui butelį Aln. ^ Uždusau kai varlę vìjus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vìjasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk). ║ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud. ║ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr. 5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv. | refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš. 6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485. | refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al. | Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod. 7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls. ◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131 (Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv). ir šuõ vẽjamas neĩtų Šk apie labai blogą orą. ×į striõką výti Snt versti skubėti. iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt. kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč). kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml. žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp. \ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti
2 výti, vẽja (vìja NdŽ, vìma ZtŽ, vỹna), vìjo FrnW, NdŽ; S.Dauk 1. tr. Q624, R, R403, MŽ, MŽ543, N, I, Amb, ŠT39, Rtr, PolŽ46, Ign, Ds, Dbč, Sdb vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį: Výti gijas į kamuolį J. Aš vejù į kobinį pakulas J. Tas gijas išplausma, iššutinsma, výsma į kamūlius Žr. Trijiesu siūlus tik vìjam Ml. Kamuoliuosna vẽja tėvas vijurką paėmę Rod. Výk [siūlus] šitan pačian komuolin, paki pakeli Klt. Siūlus matkuos vejù iš kamuolių Aln. Vejì an krijelio [siūlus], nuo krijelio tada meti Pnd. Padžiaunam [gijas], išbąla, tada vẽjam, metam [audimą] Alz. Eikit, nemaišykit man výt, ba pridarysiu aš čia ir kumelių, ir kumeliukų Pv. Kab vìjo [siūlus į kamuolius per vijurką], tai spaliai buvo išbyrėję Lzd. Jin bovelną vẽja, o mes verpiam Jnšk. Kam vejì [siūlus į kamuolį] nuo savę Sdk. An ko tu siūlus výsi, jei pavijočio neturėsi Lš. Žąsies gerklėn žirnį indedi, išdžiūsta, barška, tada vejì siūlus Alv. Kai siūlai išdžiūva, jie iš sruogų glaudžiai vejami į kamuolius ant pirštų rš. | refl.: Kai sunkiai eina nuo vytuškų, kiečiau vẽjas [į kamuolį] Ob. ║ vynioti: Tabaką výti KII196. | prk.: Atrodė, kad ir žodžius senutė veja lyg siūlus rš. ║ Vb sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio: Atnešk krijelius, výsma matkus Slk. Būdavo tokie matkai, juos vẽjam ant mestuvų Kvr. Tu pagalvok, kap šitas posmas neinas výt! Pv. Vẽjamas kamuolys Grž. ║ vynioti siūlais: Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyč, kaip verpt ir kaip špūlios výt Kp. 2. tr. ŠT239, Rtr, Ms, Lž, Lc, Vgr, Akm, Mšk, Bsg, Krž, Sutk, Aps sukant gaminti: Veju virvę R344, MŽ461. Výk votegą iš gerų kanapių Yl. Výk ilgą botagą, kad pasiektum nuo vienos kertės lig kitos Slm. Žiemą vìjom vadžias LzŽ. Žiemą vaikiai šniūrus výs, mergos verps Kv. Šniūras, kad vijì, trumpė[ja] Žr. Vyrai pančius výdavo iš tų prasčiausių linų Sk. Vyrai tai výdavai pančius LKT217(Šl). Iš ėglukų pasdarau sau krūkelius virvėm výt Lš. Iš paminų tai virves výsi Erž. Vyrai apvarčius výdavo, pančius, pakanktis, virves LKT68 (Pp). Žėdnam būdavo darbas: berniokas vẽja vadeles, viržius, vadžias, piemuo iškrato pakulas Ps. Vìjo pastrankus, kad būt kuo akėt Dv. Bernas pančius vỹna Žg. Iš šerių vìja akutę ir gaudo ščiupokus Dv. Atsisėdęs tę i aparas vìjęs Nv. Bernai ir pusberniai susirinkdavo kur didesnėn gryčion pančių výtų PnmR. Tūlose vietose, sako, iš apynių virkščių ne vien virves vijant, bet dar storas drobes audant S.Dauk. Išjojo nakties, susikūrė didelę ugnį tas dėdulis ir veja botagą su kabliuku DvP158. Jaunas mėnuo, jau tėvukas vìs virvę ar pantį Jdp. Užgavėnėse veja pančius, tai, sako, arkliai riebūs būna LTR(Auk). Vyram prieš Užgavėnes neduoda pančių vyt – mėsa kirmysianti LTR(Ds). O jei kas šniūrą vytų arba verptų tą (Kūčių) dieną, tai linai ir kanapės neužderės DS278(Šmk). Negalima žengti ir per vejamą virvę – ji bus nestipri LTR(Srj). Šilkų vytos vadelelės NS177. Šilko kanapių pantelius vẽja (d.) Ign. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės LTR(Ppl). Kad ožkelių neganyčiag, botagėlio nevyčiag LTR(Grv). ^ Nevyk kitam virvės – pats pasikarsi Pšl. Ką čia veji iš bezdalų virvelę? LTR(Ds). Iš šūdo virvę (guziką Kt) veja LTR(Vlkv). Ilgai sietas vejamas nutrūks Kv. Anas per anksti apinastrį vẽja (ne laiku ką veikia) LKKXIII 118(Grv). Šimtu výtas, šimtu pintas, šimtu pavijotas (kopūstas) LTR(Vrn), Paž. | refl. SD1192: Kaip virvė vijasi aba nusisuka ilga, teip nusidėjimas eit tolyn ir stojas ilga virve SPII158. ^ Vìjasi kap virvė pavijota (apie visur patenkantį, prilendantį žmogų) LKKXIII127(Grv). O dienos keliu kap virvės vìjasi Dv. Vejýs votagą (susilauksi bausmės), taip vaikus mušdamas Krš. 3. tr. LTR(Lp), Str sukti, krauti (lizdą): Lizdus vẽja varnos alksniuos ir peri Klt. Lizdus vẽja po krekva [kregždės] Rod. Mazkickos paukštaitės lizdelius vìja kemseliuosa LzŽ. Senykščias akėčias pastato, prineša šakų, samanų ir vẽja lizdą busilas Pls. Nèveja lizdo iš šiaudų [kregždė], ale iš balų, iš purvyno Sem. Kregždaitės lizduką vẽja, iš balos nešioja Rod. Lizdą vìja pati paukštė Lkm. Paukštukas vẽja lizduką Dbč. Aš pamačiau tututį… šilkų lizdą vẽjantį JD143. Nei aš tę buvau, nei aš tę žinau, tik karklynėly lizdelį vijau LTR(Al). Tu vanageli aštranageli, nevyk lizdelio viršuj medelio LTR(Ml). Lėk, vanagėli,… vykie lizdelį rūtų daržely LB123. Vìjo lizdą pelėda DrskD 249. | Skrudėlės skrudėlynus vẽja Rod. Aš pirmoj [bitė] korelius vysiu, kalėda LTR(Vlk). Vorai voratinklius vẽja ir vẽja Sem. Truputinykas tinklus vìja Ad. ^ Atlėkė paukštis rudaminis, vijo lizdą reketinį, dėjo pautą devyntrynį, vedė vaiką devyngalvį (moliūgas) VoL450(Klvr), Jrg. | refl. tr.: Katram name kregždės lizdus vejas, tai tas namas geras LTR(Lš). ║ daryti guolį: Kiaulė lizdą vẽja, skaudžiai mažų bus Dv. Voverytė lizdus vẽja medžiuose Vlk. Jei pelės ant žemės lizdus veja, bus sausas ruduo LTR(Auk). Čia žvėrys lizdus vẽja Dkš. 4. tr. pinti (vainiką): An Sekminių vìja vainikus karvėmi, karstina an ragų, an kaklo ir atvarinėja namop ZtŽ. Par jaunąją susrenka, vìja vainikus, rūtas dalija ir gieda GrvT139. Nei man rūtelę skintie, nei vainikelį výtie (d.) LKKXXIX185 (Lz). Ir skindama, ir vydama su vainiku kalba LTR(Grv). Subatos vakarelį pynė vìjo vainikelį LTR(Klt). Kad ir pinste, kad ir vyste, vis aš nedėvėsiu (d.) Švnč. Diemedžiu smeigta, pinavija vyta – tai mano darželėlis LTR(Švn). ^ Gerai anas krutė[jo] – kap vainiką vìjo an dirvonaičio LKKXIII126(Grv). 5. tr. pinti (plaukus): Pina veja geltoną kaselę LTR. Balnok žirgelį, … vyk juodą kasą, apjuosk kardelį NS22. 6. tr. vynioti aplink: Oi vijo vijo apynys dvarą, tikrai nevijo vienų vartelių LTR(Ukm). Vejamasis (vijoklinis) stiebas LTII441, BTŽ413. | refl. Upn, ZtŽ: Vẽjas in pelėpės pupelės Dglš. Šabalbonai kiti vẽjasi, pėstinykai nesìveja Pns. Judrica (judrinka) vìjasi ir vìjasi linuosa Dv. Šitos žolės vẽjasi pažeme Mrj. Apynvarpčiai yra į tvoras įkaišyti, ant kuriais apyniai vijas S.Dauk. Sukas vijas apynelis aplink balandelę, sukas vijas berniokelis aplink mergiotelę (d.) Tvr. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? – Jei tu mane nevarpysi, pažemeliai vysiuos D16. Klesčia ir vejasi gėlės A.Vaičiul. Apyniai vejasi apie smaigus L.Dovyd. ^ Teip valgyt noris – žarna apie žarną pradėjo výtis Ml. Vỹnas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinių dėt (apynys) Škn. 7. refl. raitytis, garbiniuotis: Toks vyras gražus, plaukai patys vẽjasi Graž. 8. tr. draikyti, velti: Ratai skuta, vẽja [žolę, velėną], i negali pavažiuot Jrb. 9. tr. ėsti, vatuloti: Karvė minkštą žolę vìja Grv. 10. intr. kilti sukantis, sklaidantis: Dūmai į aukštį vìjo, teip vìjo Grg. | refl.: Vanda lengvai žengė vieškeliu, o aplink jos kojas vijosi vos pastebimi dulkių debesėliai rš. 11. refl. vyniotis, rangytis: Vijūnai vìjasi labai, kap sagauni ZtŽ. Kamuoliais vẽjąsis [gyvatės], ruliojąsis Škt. Gyvačiukės vijosi, švytravo aukštyn žemyn tarp lapų ir šakų rš. Vijosi tik kaip driežas, pusbalsiu švarkšdamas Žem. Paukštelis vijos vijos po kojų, papurkš i parlėkė į antrą pusę upės LTR(Krp). | [Kuliamosios] ratų rateliai ir jungiamieji diržai, vieni per kitus vydamiesi ir besitrindami, čerškė M.Katil. | prk.: Vìjos vìjos tokie piktumai, nėkaip neišsipainio[ja] Akm. 12. refl. šokant landžioti, pintis: Mergikės vakareliūs pradėdavo į visokius lenciūgelius výties Krt. Tik poroms tura būti, par tą kiti lindo, taip vìjos i vìjos Jdr. ║ prk. būti su kuo netinkamu, painiotis: Vìjos merga su vokyčiais ir nusivijo po kelmo Lk. 13. refl. kliūvant judėti, pintis, painiotis: Nevalgius kojos ema výties Šv. Su kitu negali pašokti – kojos vìjas Vkš. Iš tos baimės tos kojos nèbvijos jau Vkš. Dabar [mergaitei] dar sunkiau buvo eiti negu rytą – vis trūksta dvasios, ir kojos neklauso, vejasi kažin ko, o skubėti reikia LzP. 14. intr. SD177 prk. sukčiauti. ◊ galvõn výtis gerai įsiminti: Tas viskas galvõn vìjosi: ir ūžt (griežti) mokėjo, ir giedot diedukas LKKXIII 121(Grv). kójas výdamas netvirtai, svirduliuojant (eiti): Kójas vydamì ejom – tokie buvom nusibengę Šts. ×triūbà výtis labai augti: Visa geryba triūbà vìjasi LKKXIII137(Grv). vir̃vę výti meluoti: Ji vìjo vìjo vir̃vę, kad atveš Pš. \ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti

vyti sinonimai

vyti junginiai

(nu)vyti, (nu)baidyti, pa(si)vyti, vyti (šalin), vyti(s)

vyti rašyba: vytisvytintas kumpisvytinta jautienavytis jurkonisvytis herbasvytintas kumpis su stovuvytis lipdukasvytintos dešrelės

Kitos žodžio vyti reikšmės: Vyti angliškai Vyti sinonimas Vyti lenkiškai Vyti antonimas Vyti latviškai

Ankstesnis žodis

← vytgarnis

Sekantis žodis

vytija →