žabtai reikšmė

Kas yra žabtai? žãbtai sm. pl. (2) RŽ, DŽ, žabtaĩ (4), žábtai (1) 1. gyvulio nasrai, snukis ar žuvies žiaunos; snukio ar žiaunų kraštai: Jos (karvės) vis dar gulėjo, buvo matyti, kaip gromuliuodamos judina žabtus J.Ap. Arkliui drimba putos per žabtùs Gl. Tas arklys minkštų žãbtų Skr. Kap aš dar̃ arklį pažabosiu, kap jo žabtai kruvini? Lš. Arkliai tik piestu stojasi, tik putos iš žãbtų krinta (ps.) Plv. Prie pat ežero krantų sučiaupusios žabtus tyko [varlių] margos aštriadantės lydekos sp. Iš po [žuvies] žãbtų strykt iššoko Elenytė (ps.) Grnk. Jei galvijai rudenį eidami namo parsineša žabtuose šiaudų, žolės, tai ateinančiais metais badas bus Srd. ║ Btg paukščių jauniklių snapo pakraščiai: Geltoni vyturiukų žabčiùkai Skr. 2. Jsv menk. burna, lūpos: Per žabtus seilė drimba J. Petro dideli žabtai, kaip arklio Vlkj. Vyrų žábtai didesni, daugiau atkanda Krš. Jam žabtaĩ suaušę kaip rupūžės rudenį Snt. Kai valgo, per žabtùs teka taukai Ilg. Gausi į žabtùs Srd. Gauti per žabtùs NdŽ. Kad tau tėkšiu per žabtùs, tai atminsi gimtąją dieną Žvr. Ėda ryja, net drimba per žabtus Lkš. Žãbtai plyšta – eik patept ma[n] su kuo Jrb. Nusivalyk žábtus, visi pieninuoti Skdv. Keikė, kiek tik žabtaĩ leido Slv. ^ Svečio žabtai kai daržinės durys LTR(Vdk). Jo žabtai kai ūlyčia, visus apžios LTR(Vdk). Ne tavo žabtams mano obuoliai noksta rš. 3. įrankio dalis, kuria kas nors suspaudžiama: Mintuvų toki žabtaĩ mediniai, tuos įkirsdavo i mina Snt. 4. E(Ar), NdŽ, Jrb apynasrio dalis, prie kurios rišamas pavadis. ◊ žabtùs užčiáupti (sučiáupti) nutilti: Užčiáupk žabtùs, ba gausi! Šl. Jau sakiau, koks aš tau dėduliukas. Tai galėtum sučiaupti savo žabtus A.Vaičiul.

žabtai sinonimai