Kas yra žodis? žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Sudėtinis žodis ŠT110. Gruntinis (šakninis) žõdis KII364. Komandos žodis SkŽ280. Kožnas žõdis turi prieg sau prielipą Grv. Primaišymas nepaprastų ir nesuprantamų žodžių I. Kam juokies, žioply, girdėdams mandagų žõdį? K.Donel. Lietuvis, rasit, ir numanys, bet ne visumet, nes daug yra žodžių tarmėje veliuoniškių, kurių kitose mūsų kalbos tarmėse nerasi Jn. Katras jau labai lengvas lietuviškas žõdis, tai pasako Mlk. Nu ka leišis esi, ten jau negali pykti, tas jau senas y[ra] žõdis Lc. Sukase man tas žodis ant liežuvio D.Pošk. Visokių žõdžių iš to paties žõdžio padaro Kp. Žõdį sudėk teip, teip – raides pamokė Brs. Tų klaidų jau yr, bet jau tą žõdį parašau Plng. Da toki sena kninga buvo, rusiškos raidės buvo, o lietuviški žõdžiai Nv. Žõdžiai lietuviški, žemaitiški i vokiškų įmaišyta Plik. Kuršiški žodžiai nesunku atskirti nuo savųjų K.Būg. Kur brangiausi žõdžiai mūs buvo parašyta, tai išbraukta Sn. Trys žõdžiai yr žmoguo: mirtis, dangus, pekla Plt. Tvirtinu žodžiais SD375. Giesmėse (dainose) visi žõdžiai sudėta kap ir reikia Ktv. Daba žõdžių sengadynių papasakok kokių Šts. Du žodžiù senovišku kap buvau pagavus tau – ir pamiršau, sakiau, laikysiu ir pasakysiu Pv. Žiopterėjau kokį žõdį, tai jau rašo Skp. Jau sugavo žõdį, jau rašo Smal. Salantiškiai negražiai šneka, kaip būtum neištarą žõdžio Šts. Jojo kalba puskandė, apkandęs žodį turi, regisi, meluo[ja] J. Nebylys negali ištarti žodį J. Joniškiečiai sako: jūs kaip su kirviu nukapojat žodžiùs Pš. Tie žõdžiai kap kirvakočiai (griežti, aiškūs) Plv. Anas labai kerta žõdį, vis a, a (ištaria ne o, bet a) Dbg. Vaikučiuos (kaimo pavadinimas) vis broliuk, sesul – mažais žõdžiais [kreipiasi] Švnč. Ale jos kalbos tai nesuprasi: vieną žõdį iš vienos kalbos, kitą žõdį iš kitos: nei ratai, nei dvirãčiai (maišo tarmes) Kpr. Kokį žodį pasakis, tai bus grynai salietiškai Sl. Kelis žodžiùs pamečiau [J. Balčikoniui], suprato, kas aš, sako, ar ne iš Mažosios Lietuvos Pgg. Visi y[ra] žõdžiai, visi kitoniški Sd. Je je, viskas tura savo žõdį (pavadinimą) Rsn. An vieno daikto sako nekiek žodžių̃ ZtŽ. Mums daug žõdžių eina iš Latvijos, kaip parubežė[je] esam Klk. Tos mergytės jau nemoka latviškai kalbėt ne žõdžio RdN. Lenkiškai nei žõdžio nemoku [kalbėti], o skaityt, tai kab ledą krimtau Kpč. Aš nė vieną žõdį rusiškai nemokėjau, iš kur? Nd. Mes retą katrį žõdį suprantam [rusiškai], ale kai pradeda bartis, suprantam Kpč. Mes nė žõdį vokiškai nemokėjom Plšk. Kas lietuvišką žõdį ir kalbą užmiršo, ateis laikas – gailėsis Rod. Ka jis nors žõdį parašytų su visoms raidėms – nieko nemoka Jrb. Pasako žõdį, i tỹla End. Anei žõdžio negirdžiu šituoj ausia Kč. Vienas klega ir klega, kitas žõdį tik kyšters (labai mažai kalba) Grv. Tu jai tik žõdį kyšt, ė ana tave su žemėm maišo Grv. Seno burna be dantų, tie žõdžiai kitoniški Mžš. Noriu ką pasakyt, ale lūpos, burna sudžiūvo, ka nė žõdžio negaliu pasakyt Lkč. Jau nebepasakis, jau susikando žõdis Svn. Aš jau meluot nemelavau nė vieno žõdžio Alks. Regis, ramu, kai žõdį gerą užgirsti Dglš. Vis o teip šitai muni drebina, negaliu žõdžio pasakyti Trk. Aš šito žõdžio nežinau Ker. Dveji metai nesikalbam nei po žõdį Kp. Priprastas žõdis iš burnos leka lėktinai Pln. Nupezęs, toks i žõdžio neišvirpina Krš. Tas žõdis i pats išeina iš burnos Rd. Žõdžio prakalbėt nėr kada Ad. Aš atšoviau tokį smarkį žõdį Yl. Duoda žõdį kaip su strypais Krš. I kaip nenorėtumi, koks žõdis ema ir iškrimta (prasitariama) Rdn. Jau gal ne nosėn (nepatiko) jau koks žõdis Žl. Aš tai bijau žõdžio jai sakyt, tai akis išdraskis Kp. Kas žõdį ne po jam, krikt, gatava Švnč. Iž galvos žõdžio neištrysi niekap Drsk. Žmogus reikia užjaust ligo[je], o jis – su žõdžiais Mžš. Žodžių tvanas, tuščiakalbumas ŠT396. Aš negaliu pasakyti nė kokio žõdžio, ten jau mun reik bijoti Akm. Iš to išsigandimo nė žõdžio nebištara dorai Kl. Senas i žõdžio nepasakysi, esi nustumtas i nustumdytas Krš. Žõdį pasakysi, sudaris bobos visą litaniją Drsk. Labai nervuotas liko [po ligos]: žõdį pasakai, tai puola viršun tuoj, tai spyrė, tai šėrė Kpr. Ir žõdžio anta jų nepasakė, ko širsta Rtn. Tik žõdį pasakei i kaltas Dglš. Pasakai žõdį, tai kaip už akmeno (tuoj atsikerta) Žl. Marti kas žõdis – karstan gulk Aln. Labai gera Vilmutė, nei vieno žõdžio neinkorė (neužgavo) Aln. Kap intpyksti, kokis žõdis išsprunka Nmj. Gera marti, nėr kreivo žodẽlio pasakiusi Krš. Kreivi ano žõdžiai (meluoja), nėko netikėk Krš. Turi teip padirbti, teip kaip anų žõdis kad y[ra] pasakytas Žeml. Gerą žõdį užvoži, nuštilna velnėnė, prikanda liežuvį Rdn. Iš žõdžio jy dešims žõdžių padaro Drsk. Iš jaunų žõdžio neišgirsi Pls. Pristingu žõdžio, kai supykstu Kvr. Žõdžiai klojasi kap kortos (labai gražiai rauda) LKKXIII139(Grv). Bijodavau ir žõdžio ištart [pokario metais], nieko nemačiau, nieko nežinau Žl. Tark tik žodį, vieną žodį – ir siekiu tau protėvių kalaviju, aš atliksiu visa, kas galima ir ko negalima V.Krėv. Jei tą patį žodį abu ištaria, būsią svečių LTR(Šmk). Išmintingi žmonės niekados n’ištarė žodžio, gerai nepasimisliję apie tai, ką turi iškalbėtie Tat. Žodis – tai ne vien žodis, bet ir mintis J.Aist. Kožnas žino, kad žmogus tik prigimtoj savo kalboj gali geriausia žodžiais išreikšti savo dūmą A1883,144. Aš turiu nenorėdamas mūsų kalbą vokiškais žodžiais supūstyti, apie naujus daiktus kalbėdamas naujų žodžių padaryti Kel1864,174. Darosi aiškūs ir tokie šit reti žodžiukai LTI231. Su sykiu ans gauna pamatyt pry vienos špykerės su stambiais žodžiais parašyta: „Dievas devė dantis, Dievas duos ir duoną“ MitI65(Klp). Žodžių nusitveru B. Žodžius nekurio užkaltint B. Vadino dar ir paskesniai tą kraštą vardu iš dum žodžium sudėtu, iš žemaitiško ir teutoniško – ir teip Samland iš žodžiums žem ir land, ta yra: Žemasis kraštas S.Dauk. Tasai žodis Jėzus ne lietuvnykų, ne lenkų, nei vokių žodis yra, bet yra žodis žydų BPI134. Ir atejo nuog žodžio žodžiop, jog vėl barnis stojosi tarp jų DP496. Tavo žodis yra mano kojų žiburys ir šviesa ant mano kelio MT52. Bet klausyk žodžio mano, tai nerūpės tau dešims tūkstančių žodžių žmonių A.Baran. Tu jam kalbėsi ir žodžius ing jo burną padėsi BB2Moz4,15. Tasai Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė Mž9. Taipajag tur jo maldos žodžius drauge su juo Dievop širdyje byloti visi kūmai ir tie, kurie tenai stov Vln58. Žodaitis Sut, N. Žodùkas KII362; N. I nepasakyk tu jai žodeliukẽlio Dglš. Nėr anas man blogo pasakęs nei vieno žodeliùko Ob. Aš iš savo pusės nė žodelyčiu nesikišau į jų pašnekesį Pt. Nė vienas nė žodelaičio nepratarė I. Aš paprašyčia rylių gaidelių, kad pailgintų tamsią naktelę, kad iškalbėčia rūsčius žodelius TŽIV585(Paį). Tai man, sesele, vis dažniau sakyk! Žodelis toks, tai lyg už rankos veda Vd. Paliekta [užrašomi] mūsų tėvų žodẽliai, probočių, babunelių Sd. Dieveriuke, broliukeli, užtaryk žodẽlį (d.) Dglš. Našlelis atstodams žodelius kalbėjo, tai graži mergelė, matušės dukrelė StnD13. Sulaužiau tiltelį pirmu karteliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu JV963. Naktyj be miegelio žoduką kalbėjau RD14. Motulė sūneliu žodelį kalbėjo, žodelį kalbėjo, sūnų sena mokė KrvD160. Užūžėjo žaliasai jievarėlis, sušiugždėjo žali lapeliai, žodeliais gūdžiai prakalbėjo TŽI255(Prl). Kad raudojau, tai raudojau žõdžiais Trgn. Kai priėjau prie vartelių, neiškalbu žodelio LTR(Mrj). ^ Atsimušė kaip žodis į kurčio ausis (neturėjo įtakos, nepaveikė) KrvP(Ut). Vienas vyras ne talka, vienas žõdis ne kalba JT260. Iš mažo žodžio didelę kalbą išaudžia LTR(Vdk). Žõdis karts smarkiau kerta kaip kumsčia Krš. Prastą žodį pamink po padu M. Vienu žodžiu užgavo, o antruoju atgavo Sch104, M. Žodis kaip paukštelis išlekia ir nebesugausi NžR. Piktas žodis vėju par pasaulį lekia LTR(Jnš). Žodis išeina pėsčias, sugrįžta raitas Slk. Ištartas žodis namo nebegrįžta TŽV597(Al). Žodį paleidei – nebepavysi LTR(Km). Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pargrįžta VP52. Žodis iššoka kaip balandis, išsipleta kaip vel[nia]s Šts. Žodis par vieną ausį ineina, par kitą išeina Trgn. Žõdis toli eina ir vis didėja Jd. Gavo žodį kaip kodį Šts. Žodis galvos nepramuša B. Iššoksta žodis nepaikam, paslysta koja negirtam LTsV256(Ut). Sopulys užgis, o žodis blogas amžiais liks LTsV242(Vrn). Vėjas kalnus griauna, žodis žmogų kelia LTsV249(Ut). Žodis širdin kelią suranda LTsV241(Vrn). Žõdis, kol burnoje LTR(Zp). An pečių nenešioji žõdžio Ppr. Žodžiu duobės neišmuši Ds. Iš dainos žodžio neišmesi PPr189, Akm, LTR(Vv). Vieną žodį sakyk, kitą mislyk Ds. Dešimt žodžių pagalvok, vieną pasakyk LTR(Šmk). Senam žõdis svarbu, nebark, nešauk Žmt. Žengi žingsnį ir žiūrėk, sakai žodį ir galvok LTsV109(Srd). Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Veizėti reik žodžiui vietos D166psl. Reik veizėti, ar bus žodžiui vieta VP39. Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR. Kad tavo žodis Dievo ausį atsiektų KlvK111. Kad jūsų žodẽlis Dievo auselėn LKKXIII122(Grv). Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia TŽIII376(dz.). Žodžiai moko, bet žodžiai ir klaidina PPr244(Trg). Žodỹs šiltas geres[t] kap kaliniai (kailiniai) ZtŽ. Tu žõdį, o šeimyna cielą kodį pasakys J. Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo PPr133(Trg). ║ keiksmas: Didžiausias [tėvo] žõdis buvo: „Kad jį karštinė!“ Drsk. Iš piktumo tuojaus i pasidaro žõdis Vl. Žõdis pasakyt tai buvo griekas Dg. Šiokie, tokie ir anokie – jau sukeikiau jau tą patį drūktąjį žõdį Varn. Žodžiùs laido, bjauriai su tokiais Krš. Pas mus jokio žõdžio nei keikimo negirdėt Vrn. ║ instr. sing. apibendrinimui reikšti: Žodžiù, nu ir gyvenam teip po biškelį Bgs. Aš sakau tau: žodžiù, pijokas – mažas draugas Mlt. Žodžiù, dvi valdžias išlaikydavo – mum (sovietinius) ir naktinę valdžią Žb. Žodžiu, pakol gyvi yra, patol griešija P. Žodžiu kalbant R346. Žodžiù sakant, nieko jiem netrūko, bo agradnykas savo ūgintinius mylėjo teip, kaip kiti tėvai da savųjų vaikų nemyli BM88(Brž). [Panaitė,] žodžiu sakant, tokia buvusi graži kaip aukso obuolys BsMtI32. Žodžiu sakant, troško mūsų visų laimės M.Valanč. 2. sing. šneka, kalba: Prigimtasis žõdis pirmasis yr Bt. Gimtasis žõdis NdŽ. Pamokini vaikus, visgi žõdis – turtas Adm. Sunku, kad visi vienu žodžiù (vienodai) kalbėtų Zt. Visi žmonės vienan žodiñ neūtarys ZtŽ. Žinau, buvo draugė – tikri lietuviai – nebuvo nė kokio žõdžio antaro, tik lietuviškai Dv. Nugi, nei žõdžio, nei rašto, kap sako (žmonės buvo nemokyti) Srj. Merkinės bažnyčioje iki 1889 m. niekas negirdėjo lietuviško žodžio, nors visi parapijiečiai buvo lietuviai rš. Užprašei mani tavo žodžiu brangiausiu prie stalo brš. O mūs šventas lietuviškas žodi, ilgą naktį vergijoj kalėjęs, ne kaip vergas šiandien pasirodyk, bet kaip laisvas pavasario vėjas B.Braz. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinasi žodžio Mž30. O visas svietas vieną teturėjo liežuvį ir žodį (paraštėje kalbą) BB1Moz11,1. Su žodžiu yra nei viens kelią žinąs, kur išmintis randama BbBar3,31. ^ Eik, moki žodį, žinai kelią B. Kelio žinau, žodžio moku, galiu eiti NžR. 3. pl. SD1169 šnekėjimas, kalbėjimas: Žodžių keitimas B, H167, R. Ans pasakojo mums pats savo gyvais žõdžiais Žd. Nu, tai mano šituos žodžiùs kur, ar knygoj rašystat, ar par radiją duostat? Rk. Labai pjauna žõdžiais, pasiutusi boba Krš. Žõdžiais išmušu, ale girtas ir girtas Dg. Tujau taukšt taukšt i teip anai pritinka tie žõdžiai Kl. A aš žõdžiais užaugyta (be išlaidų)? Šln. Tai po medžiu prisiglaudęs mano senelis girdėjo, kad šituos žodžiùs ponai kalba Šmn. Seno žõdžių nėkas neklausos, leka, tik leka, piningus tik šluona Krš. Gali nepasakot – jam tavo žõdžiai eis pro šalį Sk. Jaunųjų žõdžiai, žõdžiai, ausės linksta (labai keikiasi) Krš. Žodžius gaudau B. Žodžiais užšoku B. Neini [,seneli,] pri vaiko, žõdžių gauni Rdn. Su žõdžiais skaudžiai užgauna Eig. Kas jiem buvo su žõdžiais prie manę pasitaikyt Stk. A su senu, a su jaunu, ana užteko visumet žõdžių, kalbos, i gana End. Muno uošvėnė buvo pravorni, anai žõdžių netrūko nėkumet (mokėjo pašnekėti) End. Girto žõdžiai uošvei be gerumo Onš. O te jos iškalba, tie žodẽliai, o melagė, o sukčius Slk. Žõdžiais gali maišą pripilt, bet reikia darbą padaryt Všk. Girtas pradėjo ūkaut, išsišokinėt žõdžiais Aln. Aš gerai žodžiùs imu galvon (atsimenu) Rš. Trumpais žodžiais kalbant, visi žmonės buvo labai neščėslyvi Tat. Dėkavonės žodžių aš jau seniai nesmi girdėjęs Kel1862,190. Tik ponas jau atėjo jau ne su rapnyku, o su žõdžiais Mlt. Kieti, kaip vandens lašai, žodžiai kapojo dukters ausį rš. Vėjužis pūtė, medžių šakas laužė, o mudu jaunu žmonės žõdžiais daužė JV481. Našlužėlės rūstūs žodžiai, o širdelė dar rūstesnė LTR(Nm). Gaspadorius biškį aštriais žodžiais užgautas ir gerai jusdamas galvoj, nutvėrė peilį Sz. Jei nori šeimyną arba vaikus tavo paprovyti, mokyk anus ne tiktai žodžiais, ale ir pačiais darbais P. Nesa didis nobažnumas ir meilė Viešpatiesp Jėzausp šitų tai šventųjų moterų rodžias ne žõdžiais tiektai, bet didžiais ir žymumis darbais DP186. Jei širdžia tiki ir žodžiais išpažįsta, jog yra žmogus griešnas, kad loskos Dievo trokšta, jog nieko gero savimp nejaučia PK205. Nu pikto kreipk liežuvį tavo kalbėjimo, o žodžiūse neturėk niekad apgavimo SGII16. Mes tikime žõdžiamus jo, o jie netikėjo akimus savomus DP199. Jiemus priminė, idant atmintų anuos žodžiùs savuosius DP195. Dėl to numylėjo mus V[iešpats] Christus ne žodeliais, bet daiktu, teipag ir mes, sūneliai, nemylėkimės žodžiù nei liežuviu, bet darbu ir tiesa DP530. O Dievas ant širdies, ne ant žõdžių veizdi DP366. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių (kalbų) BB2Moz5,9. Kada žmonės tus piktus žodžius girdėjo, gailėjosi bei nė vienas nevilkėjosi savo greikštumu BB2Moz33,4. Klausyk žodžių išganymo P. Ką tiektai kadai Viešpatis mokė apie tikėjimą ir apie gerus darbus, tatai čia surinko tuosn trumpuosn žõdžiuosn DP342. Jei mane kas myli, saugos žodžiùs ir mokslus manus, ir jop ateisime DP24. Taipajag žodžiuosu ir darbuosu nesigėdėjau ir rūstavau ant sau lygaus Vln30. Moka jy čilbėt, žodèliai tep ir pilasi Drsk. Tai ne tiesa, dukruže, tai ne vierni žodužiai R176. Prapuls tarp mūsų meilūs žodẽliai JT510. O ir atėjo jauna mergytė, kalbino šnekino meilės žodukais N123. Ant lauko lengvi darbužiai, parėjus – meilūs žodužiai BsO298. Aš už uogas raudonesnė nuo anytos žodelių LTR(Mrj, Švn). Svetimi žmonės, skaudūs žodaičiai raudin mūsų širdužę A1884,259. ^ Žodžiais ąžuolus varto, darbais skiedos nepakela Plng. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni KrvP(Mrk). Žõdžiais alkano nepapenėsi JT252. Iš žodžių Saliamonas, iš darbų – avinas KlbVI137. Koks liežuvis, tokie ir žodžiai LTR(Zp). Su žodžiais dangaus neatsidarysi LTR(Vdk). Darbais būk geras, ne žõdžiais Dglš. Žodžiais nepripildysi maišelio LTR(Al). Žõdžiais kailinių nepasiūsi Slnt, LTR(Užp, Lp). Tik žõdžiais miklas Snt. | sing.: Jis daug tokiais prilyginimais kalbėjo jiems žodį, kaipo jie galėjo girdėti Bb1Mr4,33. Ašiai su visais žõdį turėjau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Jos buvo šitokis i žõdis Dglš. Be žõdžio (nieko nesakęs) senis išejo ir neparsivelka Sug. Į vidų įeisi – nė žõdžiuo kur pasakyti – ka ten švaros nebūtų Gršl. Tokims krupiams negal žõdžio pasakyti: išsijuoka, išsipamėto[ja] Rdn. Atveda žõdis žõdį, insipasakojom Drsk. Anie visai kiteip keita žõdį (kitoniška tarme šneka) End. Daba žmonims žõdis par nėką yr – pasakė ir pasakė taip sau Krš. Gero žõdžio kaimo[je] dabar nenupirksi, o mieste neklausk Bb. Tan žodin atidarė kažin kas duris J.Jabl. Ėmė bartis, tan žõdin aš insikišiau DrskŽ. Pirma manę išklausykit, ale netarkit žõdžio (nepertraukite) Žž. Jo žõdis prie širdies limpa JT451. Ji su savo žodžiu lyg kokiu perkūno šovimu įtrenk Kel1861,78. Žodelį kalbėsim, žiedeliais mainysim (d.) Auk. Jau, motinėle, meilų žõdį kalba (d.) VoL393(On). Nukirto žodį, kaip kirviu LTR(Km). Tikiu, ką tiekt sūnus Dievo ištarė, jog tas žodėj savo tiesą uždarė SGI145. Stasiukas jau bėgioja, karstos kur aukščiau palipti, viską supranta, o žodùkas dar neišeina Lkv. Aš su savo bernuželiu žodužį kalbėjau RD38. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė: nemokės, netropys žodužėlio kalbėtie LB135. Sėsk pas mane ant kelmaičio, porysim žodaitį LTR(Pns). ^ Skubink su darbu, o ne su žodžiu LTsV109(Pnd). Ką žõdis trumpesnis, tą geresnis Ar. Žõdis yr ir už metylę kartesnis Klp. Žõdis – ne darbas, anuo kantinas nebūsi Slnt. Čia žodis, čia ir darbas MŽ, S.Dauk. Čia žodis pasakytas – ir darbas jau padarytas KrvP(Drsk). Angelui – žodelis, o velniui darbelis KrvP(Alv). Kap žodis, tep darbas LTR(Vs). ║ instr. (ppr. sing.) sakytinai, žodiškai: Matematikos egzaminas žodžiu KlK23,62. Žodžiù [prakeiksmą] pasakyk, prišauki nelaimę Brš. Palaukdavo ir eidavo žodžiù pasakyt, kad bus krivūlė Snt. Būna, kad ir žõdžiais susitaria Grv. Atsakymo raštu Jadvyga nereikalavo, bet prašė atsakyti žodžiu per Nastę V.Myk-Put. Lietuvos laikais tik žodžiù [bausdavo], o ne ranka [kariuomenėje] Žsl. Kaip mokėdavo, teip mergai ir atkeršydavo: ar žodžiù, ar sarmatą padarydavo Pnm. Taip pat dėmesio verti ir daugelis Vytauto ž[odžiu] atliktų dovanojimų …, kurie turėjo rašytinių privilegijų galios vėlesnėje Lietuvos istorijoje LEXXXV415. 4. D.Pošk, KII199, ŠT242 pasakymas, posakis, teiginys, sprendimas: Visiemi svarbus žõdis, kad neužgaut širdies Brš. Tėvų žõdis buvo šventas, per jų žõdį nepereisi Dg. Mušt nemušė tėvai, bet žõdžio bijojom Žž. Užtai sako: smūgį gali užmiršti, o žodžio negal Sln. Tėvo žõdis visa buvo, klausėm Drsk. Tėvo žõdis į širdį įkrito Krn. Tėvo žõdis yr brangus, turì labai dėties į galvą Krš. Motinos žõdis šviesesnis, tėvo sunkesnis Krš. Seno žõdis daba kaip škurlis (niekas neklauso) Rdn. Seniau senų žmonių žõdis buvo šventas, o dartės tiktai juokai Drsk. Daba žõdis ne taip [pasakytas], tujau skiras, dirbas [šeimos] Krš. In pomėties jo žõdį turiu Dglš. Senovės žõdis teisingas: nesakyk žmonai teisybės, neaugyk svetimų vaikų Kbr. Žõdis yra pats skaudžiasis daiktas, negali užmiršti Krš. Dėkui už žodį, broliuk J.Jabl. Išeinant – „su Dievu“ visumet – kito žõdžio nebuvo Plt. Aš tuo žodžiu ir sakau: „O kas vogė, jei ne tu?“ Nt. Pačion širdin dūrė tie žõdžiai Alz. Sveikata laikosi geru žodžiù Db. Grečium dirbam, o žodžiù nepersimetam Kzt. Žõdis kitas – i susbarėm Dglš. Iš žõdžio (kaimynių pamokyta) darau agurkus Vj. O žõdis tai užgauna kituokart labiau kaip su pagaliu, tik znoko nėr Alz. Tėvas, motina žõdį, būdavo, pasako, prieš nepasakysi Alvt. Pasakė žõdį – daugiau tu iš jo nieko neišažgirsi, tep turi būt Švnč. Už žõdį, ką pasakė, tai žmogų į kapus nuvarė Snt. Tie žõdžiai man galvą ėda Grš. Neišsikalbėk žõdį, dar visi vaikai pačiam pryš akes (nežinia, kokie bus) Krš. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodẽlių, pražuvau dabar Žeml. | Atsispiriu kieno žodžiamus SD444. Pone, aš neesmi vertas, idant įeitumbei po stogu mano, bat tiktai bylok žodį ir pasveiks tarnas mano MP73. Ižg antros šalies atsigręžęs bedieviump baisumi veidu išleis kaip perkūnus anuos baugius žodžius: „Eikite, prakeiktieji, ing ugnį amžiną“ DP10. Teip prisiminu, labai prisiminu šituos žodžiùs: „Kelkis, Adeliut, reikia gint“ Rk. Tavo žõdžiai geri, reik juos atsimyti LKT138(Nd). Nu tai ma[n] baisiausi tie žõdžiai buvo Gž. Motriška žõdžiais labiau įveika kaip vyras kumsčia Krš. Nenoru peklos, žõdžio aš neįkišu, nitnėkaičio marčiai nesakau Krš. Bet vis tiek tie žõdžiai anos didliai daug mačijo Trk. Nešnekink, susisukusi, ka duos žõdį, ir čiaudėsi Krš. Nora mamos žõdį žinoti, ką daryti Krš. Kas galėtų mest man kokį žõdį (bloga pasakyti), parodyk Brš. Ačiū ažu gerą žõdį Dglš. Nedaugel kaštuotų gražų žodį vienam ar kitam duotie Tat. ^ Ale kaip žmogų galia užmušti vienas žõdis Užv. Su žodžiù gali užmušt žmogų Vdšk. Žõdis blogiau kaip smūgis, širdį suplėšo Krš. Ogi ir tokie skaudūs, nešvankūs ir lyg apjuoko pilni žodžiai tie yra, kuriuos jie tėvui prisiunčia Kel1865,121. Nesėsk, dukra, vežimėlin be tėvo žodẽlio (d.) Vrn. Žõdžio reik jaunam – vis pagirt Plv. Be gero žõdžio augę, žvėruičiai tikri, kas i toliau būs Krš. Pasakysu paskutinį žõdį, kaip su kūliu į galvą Ub. Geras žodis gerą vietą randa B. Geras žodis dangų remia Tr. Geras žodis turi kojas, o piktas – sparnus KrvP(Krž). Gerą žodį vienas girdi, o piktą – šimtai TŽV598(Al). Geras žodis geriaus yra, nekaip dovana BbSir18,16. Geru žodžiu daugiau padarysi negu spėka KrvP(Jnš). Išmintingas žodis kvailo ausin kelio neranda TŽV597(Al). Geras žodis į blogas ausis neina PPr180. Kas tėvų gero žodžio neklauso, tas šuns skūros barškančios klauso LTR(Kš). Geras žodis žingsniu eina, blogas skriste skrenda LTR(Šmn). Ir geram žodžiui kišenė kurčia KrvP(Pmp). ║ mokymas, mokslas: Sakytojas žodžio Dievo SD152. Nes kur nėra tikro žõdžio Dievo, ten nieko kito nėr DP99. Brangiausiu iždu (turtu) žodžio savo švento apidovanojai PK30. O skandina jį Dievo žodis PK61. Žodis Dievo kūnu pastojo PrLXVII32. Tikam ne žmonių išmoniui ar protui, bet žodžiui Dievo, kurs negali nei pats apsirikti, nei mūsų apgauti M.Valanč. Dievs ir žõdis jo, bažnyčių mūsų grožybės … neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio smirdi K.Donel. Anie pulkais kimšos ir veržės žõdžiop Dievo DP98. Christusas numylėjo bažnyčią ir patį save iždavė, adant ją pašvęstų, prausdamas ją praustų vandenio žodžy[je] gaivinančiame SPII190. Todrinag, jei tave daugumas ir sunkumas nuodėmių tavų nusiminimop veda, tekėk top žodžiop DP75. Išganytingi tie, kurie Dievo žodį klauso ir palaiko NTLuk11,28. Kas manęs nemyl, tas nelaiko žodžio mano VlnE77. Katechizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo, rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų Mž1. Dėkit tus žodžius ausysna jūsų Ch1Luk9,44. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis SkvLuk21,33. | prk.: Pradžioje buvo žodis ir tas žodis buvo Dievip, ir Dievas buvo tas žodis BBJn1,1. ║ BŽ521, NdŽ pamokslas: Kaip atgaivintas išeini iš surinkimo, girdėjęs sakytojo Šepaičio žodį I.Simon. O kaip regėjo, išplatino žodį, kursai sakytas buvo jump apie tą bernelį VlnE10. ║ būrimas, užkalbėjimas: Ar to rūgštis, ar tie žodžiai pagelbėjo, ant rytojaus karvei akys ir prašvito PnmR. Pikta moteriškė priėjo prie akmens ir pasakė paslaptingus žodžius, ir jau jeigu kas nors ir meldėsi, vis tiek nepasirodydavo jaunikaičiai LMD(Gdr). 5. KII361, DŽ susitarimas, pažadas: Garbės žõdis NdŽ. Datūriu, dalaikau žodį D.Pošk. Nebūti pri žodžio S.Dauk. Mes vadinam tankiai prižadėjimą žodžiu Gmž. Dabar žõdis kaip škurlis, pamestas į palovį Jdr. Žõdžio neužlaiko dabarčiuo žmonys Krš. Senas žodžiù patika, žõdį laiko, o jauni maluo[ja], pasakė i pamiršo Krš. Žõdis dartės žmonimi nesvarbus Prl. Pats (tėvas) nedarė, negalvojo blogo, tai anas i kitam an žõdžio patikėjo Zr. Anas gi savo žõdžiui ne ponas (nesilaiko žodžio) Zr. Daba nebė[ra] tikro žõdžio, maluo[ja], vaga Krš. O Dievas yr gailestingas, ans negalia savo žõdžio parmainyti Jdr. Aš žõdžio nemainysiu (kaip žadėjau, taip darysiu) Dglš. Jis žõdžio nemėto Iš. Anas nesituri savo žõdžio Zt. Jeigu jau žõdis duotas, tai nieko nepadarysi Srd. Žõdis viskas buvo: i pamokės žodžiù, ir talkums eis pasižadėję Krš. Dvės, bet duotą žõdį ištesės JT370. Mielas bernužėli, kodėl įsipiršai, davei man žodelį, taip greitai užmiršai LTR(Pnm). Vienas antram duoda žodį, prižada Jzm. Žmonės davė žodį kunegaikščiui Oginskiui, savo ponui M.Valanč. Senovė[je] žmonys kitoki buvo, anie baisiai žõdį laikė Sd. Turėjo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą, žõdį laikė Upt. Kunigelis žõdžio nelaužo Dglš. Tokis žmogus man nepatinka, kuris žõdį maino Kpč. Jei bus brangesni, ar nemainysite žõdį – juk suderėjom kainą Brb. Dievuo duotas žõdis buvo amžinas Eig. Mergužėlė, lelijėlė, duodu tau vieną žodẽlį JV74. Vainiko neduosiu, žodelį priduosiu LTR(Auk). O kadang Dievas visagalis ne tiktai Jonui, bet ir mumus visiemus ištesėjo žodžius ir žadėjimus savuosius, tikėkimeg ir mes stipriai žodžiamus ir žadėjimamus jo DP462. Mano žodis bus išpildytas jumus ant nepalaimo BBJer44,29. ^ Mano žodis – kirviu kirsta Žem. 6. R213,411, MŽ284,554, KII80, Vlkv žinia: Ar davei žõdį? J.Jabl(Als). Duok man žinę, žodį MŽ352. Atsiuntė žodį, kad mamunelė marinama Šts. Devė žõdį tujau tėvams, tėvai atvažiavo Lpl. Reikia žõdis duot Srj. Duok žõdį – ateisiu Dkš. Jeigu jau veliumą skolinais [vestuvėms], reikėjo duot žõdį Jnš. Yra i Katrei kur užeiti [svečiuotis], al vis tiek reikia duoti žõdis Mžš. Karalius gavo žodį daugybę žemaičių tebgarbinant dievus savo M.Valanč. Paskuo siuntė prajovus į giminę mirusiojo žodį duoti tolimiems tolimesniems gentims ir bendrams S.Dauk. Net tą patį vakarą sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27. Tai pačiai tikrojai patikėjai žõdį – skambės visi pašaliai Krš. ║ sprendimas, įsakymas: Reikia dar palaukti [ministerių] kabineto žodžio KlbXIV168(K.Būg). Didelei valstybei geriau savo žodžiù gyvent negu mažai – tokią stumdo Brš. 7. R, N, Ob galėjimas kalbėti, žadas, amas: Ligonis žõdį ažkando Lkm. Be žõdžio rado – guli anas Klt. Ir tada žõdį ažkando, aš sakau, gal susgando ana Ml. Stoviu be žõdžio Rd. Tep pačia be žõdžio [guli], i akis pritraukta Švnč. Kada vyras parejo, ana jau be žõdžio buvo Rš. Paulinelė su žodžiù mirė Dglš. Ir va su žodžiù, su viskuom ir numirė Lel. Sustraukęs pamiegti ir tyli, neturi žõdžio [girtuoklis] Rtn. Jau nebepasakis, jau susikando žõdis (pamiršo) Svn. | prk.: Sukilo Žodis iš Tylos gelmių, galingai suskambėjo plėsdamas sau bekraštinį skritulį buvimui Vd. 8. oficiali, sambūrio kalba: Savo žõdyje jis viską paaiškino DŽ2. Savo žodį Vykantas buvo jau apmetęs traukiny, todėl kalbėjo trumpai ir be popieriaus J.Mik. Jie visi laukė vado žodžio, ir kai pagaliau jis prabilo, jo balsas skambėjo ramiai ir tvirtai V.Aln. 9. teisė viešai reikšti mintis: Tu sena, be žõdžio (tylėk) Aln. Vokiečiai manė, kad po lietuviškos valdžios jie nei pirmą, nei paskutinį žõdį neturės, o bus lygūs su lietuviais Plšk. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. 10. pl. dainuojamojo kūrinio tekstas: Melodija su [pridėtais] žõdžiais NdŽ. 11. (neol.) D.Pošk, Sut, N lingv. veiksmažodis: Žodis tai yra kalbos dalis veikalui reikšti A.Baran. ◊ ×añt [tõ] žõdžio 1. kaip prižadėta: Žiūrėkita, pareikita man añt žõdžio Skr. Gambeliaučius Simaniukas paklusnus, jis visuomet añt žõdžio pribus Skrb. 2. Kl, Ds kalbamu metu, tuoj pat: Mūs tėvas staigus, jam viskas turia būt añt žõdžio Skr. An tõ žõdžio jis tik strikt – i nė kojos daugiau Mžš. Ant žodžio suvirko lopšy Žem. auksìniai žõdžiai tikra tiesa: Nedaryk kitam to, ko pats nenori – tai auksìniai žõdžiai Jnšk. be žõdžio neprieštaraujant: Be žõdžio davė da pašelpos Lel. Be žõdžio būčia gavus Tršk. Jis be žodžio sutiko [leisti grįžti namo] J.Balč. be Diẽvo žõdžio nesusituokę pagal tikėjimą: Be Diẽvo žõdžio gyveno, nesekės i vaikams, kaip keikte užkeikė Krš. blõgo žõdžio negir̃di nėra ujamas: Marcelė nuo vyro blogo žodžio negirdi Žem. Aš blõgo žõdžio negirdė́jau Dgp. Nesu aš da blõgo žõdžio girdė́jusi iš tavęs nu pat pirmų dienų Trk. Diẽvo žodžiù laĩkos apie silpną, menką, palaikį: Žodžiu Dievo belaikos ta drobulė Šts. gẽrą žõdį gáuti būti iškeiktam: Šalin! ar nori gerą žodį gauti, kaip mama sako!.. Žem. [nė̃] gẽro žõdžio nedúoti (nepasakýti) nerodyti dėkingumo: Tėvams nė̃ gẽro žõdžio nedúoda Grdm. Aš nedúodu nė̃ gẽro žõdžio, baruos Jdr. Aš jam gẽro žõdžio nèdaviau, kol numirė Erž. Tas vaikinas atsitvėrė nuo tėvų, nė̃ gẽro žõdžio nedúoda, – kas jam Jrb. Bet Dočys, girdėkit tikt, rankas įsirėmęs, provninkams visiems nei gẽro nèdavė žõdžio K.Donel. Visas pasigavimas iš tų tėvų, o gẽro žõdžio nepasãko Krš. [Vokiečiai] išvarę visus gyvulius, niekam nė gero žodžio nepasakę Pt. kaĩp žodžiù tuojau: Va kàp žodžiù ir užvirs Dkšt. Kàp žodžiù supuvo Dglš. nė̃ gẽro žõdžio nereikia nieko prašyti: Ūkininkai dvarams nė gero žodžio Žem. Ka šmočiuką mėsos turì, nėkam nė̃ gẽro žõdžio Krž. nė̃ žõdžio nieko (nepasakyti): Pačiai nė̃ žõdžio, nupirkau nupirkau Rdn. Pasiims a gyvolį, a ką, o tu nepasakysi nė̃ žõdžio Sd. Nėko anie mun nesakė, nė̃ žõdžio Trk. Špygą kišenė[je] parodysu i nė žõdžio End. Sakiau, gal išejo [kaimynas] – nė̃ žõdžio nesgirdi Klt. Už labą nei žõdžio, tik valgyt neprašyk An. Ma[n] brolelis nė žõdžio n’atsakė JV559. Aš jai daviau labus rytus, ji ma[n] nei žodùžio LB43. Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nei žodẽlio JT269. Nė žodelio prieš tokį šventą pasakymą A.Sm. paskutìniais žõdžiais piktai, užgauliai: Motina, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais Žem. Nu kur tu matęs: nei iš šio, nei iš to susitikus Biržūnuos išdėjo senį paskutìniais žõdžiais Slk. paskutìnis žõdis 1. ŠT295 galutinis nutarimas: Muni turat, paėmėt, o daugiau nežinau nėko, paskutìnis žõdis Vž. Toksai mano paskutinis žodis. O žodžio aš nemainau! V.Bub. Vis dėlto ūkio reikaluose paskutinis žodis jo, gaspadoriaus J.Avyž. 2. naujausi pasiekimai, atradimai: Tai moderni įmonė, pastatyta pagal paskutinį mokslo ir technikos žodį sp. per žõdį eĩti 1. daryti, elgtis prieštaraujant kam ar sau: Nenoriu par žodį eiti, sutinku kaip sakomas Plng. 2. daryti pašnekinus, pasakius, be atsikalbinėjmų: Na, kad tu nori, tai pasakyk dėdei, teperša mane, aš per žodį eisiu, būsiu gera, klausysiu, tylėsiu Žem. po žõdį sumèsti trumpai pasikalbėti: Sùmetėm po žodžiùką Zp. Suėję sùmetam po žodẽlį, pasišnekam Ėr. [nė̃] po žõdį nepasisakýti nesikivirčyti: Niekados po žõdį nesu pasisãkiusi su savo vyru Plv. Mes nė̃ po žõdį nepasisãkėm Sur. pórą žõdžių sumèsti sušnekti: Eidamas pakluonėm sumečiau porą žodžių su ja Šl. prie žõdžio stovė́ti tesėti pažadą: Kad visi taip stovė́tų pri žõdžio, tai pupą už ausies užmetus galėtų gyventi Brs. Kaipo žmogus, pri žodžio stovįs, atiduodu tamstai piningus M.Valanč. Bene prižadėjai kitam ką gera padaryti, o ar stovėjai pri žodžio? P. [nė̃] pùsės (pusè) žõdžio visai nieko (nesakyti, nepriekaištauti): Iš šitos karvės i tu valgai, o aš pùsės žõdžio nesakau Klt. Niekas nei pùsės žõdžio niekas niekur nepasakė Srj. Pryžada tėvuo, kad nė pùsę žõdžio blogo nepasakysu Als. Teip gerai sugyvenom su žmona, ka nepasisakėm nė̃ pùsės žõdžio Brž. Aš jai i pùsės žõdžio nesakiau Dglš. Pusè žõdžio nepasakė, ką parduos namus Onš. I pùsės žõdžio negaliu pasakyti, geras žmogus KlbXXVII(1)81(Krš). Sakė, kad jai pùsę žõdžio būtų sakęs Mlk. Geri kaimynai, pùsę žõdžio nepasakysi Rdn. Pinigus sumokėjo, pùsės žõdžio nepasakė, nieko Sug. Negaliu sakyt pùsę žõdžio, kad būt prastai gydę Brt. Jie man pùsės žõdžio nepasakė Mrj. sàvo žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo galią: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien. Dabar likimas tarė savo žodį J.Dov. šveñtas žõdis Mrj tiesa: Ano šventì žõdžiai – kaip su kirviu Sd. Tikra teisybė, šventas žodis Žem. Šveñtą žõdį sakiau, aš nemaluoju, priš tamstos akis sakau Yl. Jau pasakė tėvai žodį, tas y[ra] gatavas, šveñtas žõdis, daugiau antrą kartą nebsakys Ms. víenu žodžiù Vkš, Mžš, Bgs, Kp; D.Pošk, S.Dauk 1. trumpai sakant, apibendrinant: Víenu žodžiù, anam ta muno šnekta i nepatiko Sd. Víenu žodžiù, jau aš pradėjau visus darbus dirbti Als. Víenu žodžiù sakant, sunkiai buvau [pas ūkininkus] Žlb. Tokis gyvenimas, víenu žodžiù, tik žmogų iš kelio išstumia Smal. Vienu žodžiu, ką tik jis (ligonis) norės [išpildyk] ir pati išeik su vaiku iš namų LMD(Gdr). Víenu žodžiù – ko aš te nepridariau Dglš. 2. labai geras, puikus: Víenu žodžiù uniformos tai jau gražios buvo ulonų Gž. Ir graži karvė, víenu žodžiù Aln. Vyras kaip liepa, víenu žodžiù Žl. Jau jo mergaitės man labai patinka – víenu žodžiù Pv. Nu teip tas bernelis gražus, kad víenu žodžiù! Mžš. 3. labai gerai: Gerai gyvena, víenu žodžiù Sld. Víenu žodžiù padaryta Dglš. žõdžiui nėrà viẽtos Vkš, Sml labai geras, gražus, be priekaištų: Vaikis darbus, dievobaimingas – žodžiui vietos nėra Žem. Panelė, sakė, labai graži, nėra žodžiui vietos LzP. Žõdžiui viẽtos nė̃r sakyt – geras Brž. žõdį dė́ti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Jis kokį žõdį dẽda, aš jam nestupijuos Žlp. Kaip dẽda žõdį, kaip mėšlo vežimą Kp. žodžiùs (žõdžiais) drabstýti[s] (apdrabstýti, išdrabstýti) Alk negražiai, šiurkščiai ką sakyti: Kam tokiuos žodžiùs drabstaĩ? Ėr. Vaikeli, ar tai gražu motinai drabstyt toki žodžiai? Plv. Žõdžiais nedrabstýkias – tavęs nėkas nekęs Rdn. Kaip jau buvo, taip, ale žõdžiais nedrãbstėmos Krš. Ka tik kiek, apdrãbsto žõdžiais visus Erž. Iškolios išdrabstỹs žõdžiais, i tiek Rd. Išsikoliojo išsidrãbstė purvinais žõdžiais Š. žõdį drė̃bti (uždrė̃bti) įžeidžiamai, įžūliai pasakyti: Ùždreba žõdį – šluostos vaikis snarglį (nepatogiai pasijaučia) Krš. Drẽbia žodžiùs kaip mėšlą Ds. Ir jie nesisarmatija, ka tokį žõdį drė̃bt Snt. žõdis į žõdį (žõdin Str, Drsk) Klvr, Dkš; Ls, LL24 pažodžiui, tiksliai: Viską žinau, kaip sakė, žõdis į žõdį Sd. Kraševskis šitą pasaką žõdis žõdin įdėjo gražion giesmėn apie Lietuvą „Vytolio rauda“ BM457. Pasakyk žõdis žõdin, ką aš ažmisliju Č. Ji viską pasakė, viską – žõdis į žõdį Jrb. Čia sunku teip viską beatsakyti žõdį į žõdį Plt. Ką sakė, žõdis žõdin viskas išėjo (įvyko) Ppr. Pranašystė Izajošiaus išsipildė žodis į žodį brš. Aš tau galiu pasakyt žõdis žõdin, ką anas ūturo Kzt. Ašiai perskaitysiu pasaką, ir aš galiu atpasakot žõdis žõdin Trgn. Ji maža mokėjo visą giesmę žõdis į žõdį Snt. Ar išpildei apžadus žodis į žodį teip, kaip apsiėmei? P. Noriu, kad mano žemiaus išreikštas parėdymas žodis į žodį būt užlaikomas M.Valanč. Taigi lietuviškai žodis ing žodį (pažodžiui išverstas) D.Pošk. Aš turiu nuorašą to rankraščio žodis žodin A1885,55. žõdis ir žiñgsnis kas įsakyta, tuoj turi būti vykdoma: Tėvo buvo žõdis ir žiñgsnis Krš. žõdžio neieškóti kišẽnėje (šiukšlýne) Lkš, Tr, LTR(Grd), KlK22,58(Jnš) būti iškalbingam, mokėti atsikirsti: O aš tokia buvau liežuvinga, žõdžio niekumet kišẽnė[je] neieškójau Varn. Jam žõdžio nereik ieškót kešẽnė[je] Jrb. Anas žõdžio šiukšlýne neieško LKKXIII139(Grv). žõdį atim̃ti iš burnõs pertraukti kalbą: Žodį iš burnos atimu B. žodžiùs apką́sti nutilti: Praniukas į seserį pažvelgė ir žodžius apkando LzP. žõdžio nekeĩsti nesipykti, sugyventi: Metus pragyvenome kaip dieną, nė žodžio nekeitėme, meilėje ir santaikoje LzP. žodžiù pérsikeisti (susikeĩsti) susibarti: Gerai sugyveno, nėra kaip jei žodžiù pársikeitę Krš. Nesav žodžiù susikeĩtusiu LKT86(Kl). žõdį sukeĩsti susibarti: Teip i buvo, išbuvom lig metų galo, žõdžio nesùkeitėm Plt. Išlaikiau senukus, žõdžio nesma sukeĩtę Vn. Šeimo[je] i žõdžio nesùkeitam Pvn. žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui J. žõdžiais kilnóti apkalbėti: O, tegu kalba, tegu vainoja, mudvi abidvi žõdžiais kilnója JD937. žõdį kýštelti ką nereikalinga, netinkama pasakyti, prasitarti: Kokį žõdį kýštelia, ir baigtas gyvenimas Mlt. žõdžio neužlaikýti keiktis, plūstis: Jau ans žõdžio neužlaĩkė, visokius žaliūsius (žalčius) liuob minavos End. žõdžio nelaikýti už dantiẽs (už dantų̃) šnekėti: Jis šnekus žmogus, žõdžio nelaĩko už dantiẽs Mrj. Ka sakyt, tai sakyt, – nelaikýt žõdžio už dantų̃ LKKXV299. žõdį nuleñkti (paleñkti) meiliai, įtinkant pasakyti: Dideliai stragi yra, žõdžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį Vkš. Žõdį paleñksi, akių nedraskysi – visumet laimėsi Krš. Vyriškuo reik žõdį paleñkti – stačiūkės vis vienos Krš. žõdžio nemainýti žodžiù sugyventi, nesiginčyti: Žodžio žodžiu nemainė, visą amžių geruoju buvo Šts. žõdį mèsti (numèsti, pramèsti) šiurkščiai pasakyti: Žõdį po žõdžio mẽta – akės plinka Krš. Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį Gs. Nùmetė žõdį, bet nepiktai Dkš. Žmogų gerą turėjau, niekad nė žõdį nenùmetė KzR. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio I. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti Žem. Tei, tei[p], pràmetei žõdį, nebeprisilipysi [p]Vl. žõdį užmèsti LzŽ užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai Alv. Jis už mane žadėjo irgi kokį žõdį užmèst Lš. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš buto Rm. žodžiùs mė́tyti tuščiai kalbėti: Protingas žmogus žõdžių nemė́to Mrj. žõdžiais mė́tyti plūsti: Kultūrą turėkim savo lietuvišką, jokiais žõdžiais nemė́tykim an kito žmogaus Sn. Nemėtyk žodžiais kaip pagaliais LTR(Šmk). žõdžiais mė́tytis (apsimė́tyti) plūstis: Visokiais žõdžiais mė́tos Str. Jie dažnai tarp savęs žõdžiais apsimė́to Mrj. žõdžiais pasimė́tyti tuščiažodžiauti: Žodžiais čia nepasimėtysi, čia tikro reikia išmanymo rš. žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai po velnių tėvas? – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet. žõdį išpèšti prašnekinti: Dilga jai, ka tik žõdį išpèštų Snt. Iš jo žodẽlio neišpèši Dkš. To vyresnis [vaikaitis] – neišpešì žõdžio, tylus, o jaunesnis – gyvasai sidabras Ut. žõdį pir̃kti Pln, Srj apie nešnekų, mažai kalbantį: Jam žõdis reikia pir̃kt Drsk. Žõdis reikia pir̃kt per ją Dglš. Kap reik pir̃kt žõdį iš žmogaus, tai i bjauru Plv. Žmonelė jo žõdžio jau nepir̃ks Sld. žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Par jį nèpirktas žõdis LD29(Aps), Brsl. žõdį pir̃ktų (nupir̃ktų) Bgt, Gž, Švnč apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Pir̃ktum žõdį i pasakytum Ml. Nekenčia: įmanyt – pir̃kt žõdį ir dėt Pv. Pir̃ktų žõdį ir sakytų Žl. Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem. žõdį išplė́šti prašnekinti: Tai ką gi tenai, kito negali žõdžio išplė́šti, tylia tylia jis tenai Č. žõdis po žõdžio (žõdžiui) JT444, Skrb, Ds, Klt, Dg, Dkš įsitraukus, įsitraukiant į kalbą, bekalbant: Anos tujau susibara, tujau žõdis po žõdžio, i gatava y[ra] Trk. Žõdis po žõdžio ir kalbam Kvr. Girti žõdis po žõdžiui ir susbarė Ml. Žõdis po žõdžio i razsiūturo Dglš. Žodis po žodžio, ir jos abidvi susipyko LTR(Grk). Ima juodu žodis po žodžio kalbėtis J.Jabl. žõdžio neskõlinti būti iškalbingam: Pagramantiškiai žodžio neskolino P.Cvir. žõdžio skõlintis nereĩkia apie iškalbingą žmogų: Kalboj jo nepaimsi, jam nereĩkia skõlintis žõdžio Jnš. žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust Užp. žõdį spjáuti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Ji kam kad spjaũs žõdį, tai kai žarijom Dkš. žõdžiai stóvi už dantų̃ rūpi, norisi kalbėti: Man tik stovė́jo žõdžiai už dantų̃ Vlkv. žõdžiais sváidytis (šáudytis, atsišáudyti) atsikirtinėti, užgauliai, piktai kalbėti: Žõdžiais sváidos, vienas an kito varo visaip Krš. Abudu atžūli, sváidos žõdžiais kaip akminais Rdn. Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. I da su tokiais žõdžiais nešáudytumys, o dėl ko tu gali šáudyties? Trk. Šáudo tie vaikai žõdžiais kaip strypais, a velnias galvo[je] įsimetęs?! Krš. Varstys mane akimis, šaudys žodžiais Žem. Labai žõdžiais šáudos [jaunieji], nelenka žodžio – būs kelmas Krš. žõdį patáikyti švelniai kalbėti: Karūmenė[je] tei ne pri mamos – nėkas tenai žõdžio nepatáikys Krš. Ka jam i nebegali patáikyt žõdžio – išsižioji, i puola viršum Jnš. Su svetimais stengiuos kur žõdį patáikyt LKKXIII139(Grv). [su] žõdžiais taškýtis šiurkščiai kalbėti: Daba žmonys nešneka, o su žõdžiais tãškos Krš. žõdį tė̃kšti šiurkščiai pasakyti: Nepatiko, žentuo kožnas galėjo žõdį tė̃kšti, – an mūso parejai Rdn. žõdžiais télžti (tálžyti) piktai kalbėti: Baisiais žõdžiais télža girtas tėvams, kaip su peiliais širdį varsto Krš. Gyvą seną tálžo žõdžiais kaip kumsčiais, o mirusio garbinimas dėl savo puikybės Krš. žõdį ištráukti [su kriukiù] J, BŽ116 1. prašnekinti, prakalbinti: Negali iš jo žõdžio ištráukt Jnš. Vargiaus ištráukt bent žõdį Tr. Negirtas – iš jo žõdžio neištráuksi Ktk. Tai nekalbus žmogus, iš jo sunku žõdį ištráukt Kt. Su kriukiu žõdžio neištráuksi LTR(Grv). 2. Lkč kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Gal kokį žõdį ištráuksi iš jos Jnš. Ištráuks žõdį ir lakstys pabobiais su liežuviais Krš. žõdį (žodžiù) treñkti šiurkščiai pasakyti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Mrj. Jis papratęs žodžiù treñkt Antš. žõdžiais várstyti priekaištauti: Vársto muni žõdžiais, baras – nebgaliu būti Akm. žõdį atver̃sti piktai atsakyti: Žiūrėk, šeiminykui žõdžio nedrįsk atver̃st! Alk. žõdį atvérti priešgyniauti: Nedrįsdavom prieš tėvą ar motiną žõdį atvért PnmŽ. žõdžio ver̃tas geras: Turėjom arklį, žõdžio ver̃tą, bet nemokėjom kaip užlaikyt Srv. Tavo brolis tai buvo žõdžio ver̃tas seniūnas Sml. žõdis žõdį vẽja Drsk sklandžiai kalba.
žodis junginiai
- galutinis žodis, garbės žodis, klausiamasis (žodis), meilus žodis, paskutinis žodis, populiarus žodis, populiarus žodis/posakis, rimuotas žodis, sudurtinis žodis, įterptinis žodis, įterptinis žodis/žodžių junginys, šnekamosios kalbos žodis, šnekamosios kalbos žodis/posakis, žodis į žodį
- Darbininkų žodis, Krikščionių mokykla Tikėjimo žodis, Tikėjimo žodis