žvakė reikšmė

Kas yra žvakė? žvãkė sf. (2) KBII92, LsB273, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, DūnŽ; H, L 1. DK19, SD1125, SD257,358, R, MŽ, MŽ326, N, BzF203, Vln57, LL243, LEVI446 kietos riebalinės medžiagos lazdelė su dagčiu, vartojama pasišviesti ir apeigoms: Žvakė lieta SD128. Žvakė švęsta SD139. Žvakė vaškinė S.Dauk. Žvakė Perkūno (sauganti nuo žaibo) D.Pošk. Žvakė didė, ilga SD280. Žvakė graudulinė SD66, Sut. Stearininė žvakė ŠT248. Žvãkė dega K. Žvãkės pliskėjo J. Taukinė, vaškinė žvakė J. Su žvakè atsikelti (prieš auštant) NdŽ. Su žvakè baigti (sutemus) NdŽ. Žvakių degėsai D.Pošk. Žvakès šnarpšto (nugnaibo dagčius) Lkv. Nušnypšk žvãkę KlvrŽ. Nelygu žvakẽlė yr, kita dega i bėga, greitai sunyksta, o kita – ne End. Žvakẽlės tę mazkickos degė LzŽ. Sužiebė žvakutès Pns. Žvãkę iždegėm vakar Zt. Pastatė žvakiū́čių vaškinių daryt Dglš. Pataisydavo knatus iš siūlų, į lajų [merkdavo], žvakès darydavo Žg. Pasidarys žvãkių motriškos iš avitaukių Krt. Batvinį išskuto raudoną, įkišo žvãkę i padūrė ant mieto Žeml. Liktarnos buvo su žvakelè iš avitaukių Sd. Pry žvãkie dirbo Krtn. Py žvãkei, py petrolijos lempai turėjom viską sulopyti Klp. Pasidegsma žvakìkę, įdėsma į runkulį i verpsma par naktį Grd. Žvãkė pradeda tirpti, benk darbą Pln. Ta aš liūbu nusipirksu žvãkę toms kningoms skaityti Als. Nuog žvãkių smaradas Btrm. Žvakès boba prie bažnyčiai pardavinėja Klt. Par Visų šventes tik mirga mirga žvakùtės an kapų Užp. Kap uždega žvakelès [per Vėlines], nor neik namo DrskŽ. Kiek kapų, kur nė[ra] nė gėlelės, nė žvakẽlės Rdn. [Per Kūčias] pataiso stalą su žvãkėm, gražiai Ds. Bažnyčio[je] tiek buvo puikiai, kiek jau žvãkių buvo Trk. Senovė[je], da mūs augume, šviesdavos su žvãkiums, o kas žvãkių neturėdavo, tai su taukais Skdv. Sakydavo, kad marškinėlius i krikšto žvakę reikia saugot visą gyvenimą Šd. Mano bobutytė lovoj gulia, kad palieka bloga, ažsikuria žvãkę Svn. Numirė vienas, be žvãkės, be kokios maldos Drsk. Ir ligonis negal mirtie be grabnyčios žvãkės DrskD255. Tuojroz ir numirė, žvakèlė tik uždegta buvo Azr. Nebuvo kas i žvãkę galu galvos pastato Skp. Vežė su žvakè an daktarą (silpną, leisgyvį) Žl. Toks [silpnas], ka žvãkę dek ir akes užspausk Krš. Jam jau žvãkę žibina Švn. Lig žvãkės aždegimui valgė, gėrė Klt. Greitai, jau greitai žvãkę uždegs, jau nepasivelku Krš. Kolei stovim, dar nieko [ligoniui], o kai pradės vagonus stumdyti, tai ir žvakę dek! A.Vien. Degino žvãkę, kai tekėjo merga, kad jos gyvenimas nesisekt[ų] Klt. Šliūbo metu kurio pusėj greičiau žvakė užgęsta, tas pirmas mirs Vad. Į rinkį grabnyčine žvakè apibrėžti, tąkart galėjo piningus iškasti Yl. Namą kai statydavo, tai an pirmutinio padamento žvãkę grebenyčios supjausto Slm. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena priš antrą žibintų, ir žvakių žirkles (paraštėje žnyples) bei apgesymo puodelius iš čysčiausio aukso BB2Moz25,37-38. Taipo jūsų žvakė tešviesuo[ja] pokim žmonių, idant regėtų jūsų gerus darbus ir garbintų Tėvą jūsų dangujęjį VlnE184. Ižg vienos žvakės tūkstantį žvãkių uždegsi, ir tačiau šviesos anos žvãkės nė truputis nenumažinas DP134. Kaip daug yra žmonių, kurie bėga abrozump, grabump numirėlių ir balvonump kitump, žolėsa, žvakėsa, kodyluose ir kituose iždūmojimuose nodieją savo guldydami MP120. Tesi strėnos jūsų perjuostos ir žvakės degančios rankose jūsų DP552. Dievas kunigams šventimu davė galybę mokyt: kurie to nedaro, tie savo talentą pakasa, žvãkę deda po saiku, slepia tiesą A.Baran. Mes žiburius arba žvakes prie jos (ugnies) uždegam, kad tamsoj primatytum srš. Mes matėm jas (eglutes) papuoštas gražių gražiausiais obuoliais, saldainėliais, žaislais ir šimtų šimtais žvakelyčių J.Balč. Degė seklyčioje žvakės, tvaskėjo sunešti žolynai ir gūsčiojo giesmė M.Katil. Duokite mudviem vaško varvėjimą iš riebių bažnytinių žvakių, baltą nuotakos išgąstį, juodą jaunavedžio drugį A.Škėm. Kiek naktų be miego prie žvakės prarymojau! J.Marcin. Per rarotines mišias prie altoriaus, be nuolatinių žvakių, dega dar viena – rarotinė žvakė rš. Graudulinė žvakė, įstatyta į medinę žvakidę, mirkčiojo vaiko kojūgalyje, nykiai apšviesdama visą požemį V.Aln. Uždegė žvakelès, paleidė balsias dūdeles JT288. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę StnD26. Uždekie, tėvuli, tris žvakeles, pažiūrėk martelei in akeles KrvD78. Gul močiutė ant lentelės, deg žvakẽlė prie galvelės JD1237. Parjojo Jonis iš vainos, Jonio Ona ant lentos, šešios žvãkės pri šalies, aukso kryžius an širdies (d.) End. Gražios ožio akelės bus broliukam žvakẽlės DrskD164. Deg žvakelė blykčiodama, verk mergelė kūkčiodama LTR(Dr). | prk.: [Jėzus Kristus] žibina tūleropai ir ik šiai dienai visam pasauliui. Pirmiaus žibančiąja žvakè žodžio savo šventojo DP243. Jis (pranašas Jonas) buvo deganti ir žibanti žvakė, bet jūs mažą tiktai valandą norėjote džiaugtisi iš jo šviesybės BPI44. Mirė, mums numų žvãkę vogte pavogė Rdn. ^ Senas gali laukt tiktai žvakèlės (mirties) Drsk. Žvãkė jau čia pat, ko da nori Pjv. Sveikatos netekęs dairykis žvãkės Ds. Žvakẽlės mes esam, užgesam, i viskas End. Ir mirštantỹs gali žvakès dagiot Nmj. Bet gerųjų takas žiba kaip žvakė, šviesyniu enti (einanti) BBPat4,18. Kad sėdi kaip žvakė (tiesiai) Ds. Kaip žvakùtė vaikas stovi prie durų Snt. Avės suleka į karklyną, vilkai stova kaip žvãkės Trš. Pastatysi tą kvartūgą nusirišęs, i stovės teip kaip žvãkė (nelinkdamas) Žd. [Vaikai] nosis prikišęsi, kaip žvakės spoksos Žem. Miško buvo gražaus, kai žvãkės pušes Upn. O Julius amžinatilsis tiesus kap žvãkė buvo Pv. Skuiste labai gražios kvajelės auga: tankios, aukštos, lygios kap žvakės Lš. Va medų valgai tep kap žvãkę (vieną, be nieko) Srj. Tėvelis buvo lygus kaip žvakė JnšM. Aš vaikus aprėdau kaip žvakès (gražiai) Trk. Daug metų turi, ale kojos kaip žvãkės laksto Sur. Merga kap žvãkė (tiesi) Mrc. Kaimynas ima šeiminykę kap žvakùtę (puikią) Kb. Kuogė (kaugė) kai žvãkė (tiesi, aukšta) Tr. Ką tas kamparas, kaip mirštančiam žvãkė, nėko nemačija End. Užgeso kaip žvakė (lengvai mirė) LTR(Srd). Jo gyvastis jau veik kaip žvakelė, ketanti užgesti Kel1864,48. Jonvabaliai naktį kaip žvãkės švieta Sd. Palauk, aš mėsą sudarysiu, tai bus skanu, o dar̃ išėmei iš puodo ir valgai kap žvãkę Srj. Kap žvãkė sudegė namai (greitai) Aps. Keturių metų kumelė kaip žvakė (graži), pirminykai pasiėmė važinėt Antz. Nepragersi, būsi kaip žvãkė apsidaręs End. Sėda ana kaip žvãkė (seka, kas ką veikia) Rdn. Sustoję kai žvãkės i žiūria, ką aš valgau Jrb. Tiliaus širdis tirpo kaip lajinė žvakė M.Katil. Iš visų pusių ji (pievelė) medžių apstota, kad ir koks vėjas pūstų, tylu, nors žvakę dek B.Radz. Ledai kap žvakės karo [nuo stogo] Kzt. Visos seserėlės graudingai raudojo, apie kunigėlį kaip žvãkės apstojo JD1542. Stačios akys kaipo žvãkės JV20. Ma[no] akelės dar̃ kap žvakẽlės (šviesios), tik minties nėra LKKXIII127(Grv). Dievui žvakė, o velniui dvi LTR(Žg). Dievui vieną žvakę uždegsi ir įtiksi, o velniui dvi žvaki uždegsi ir tai neįtiksi Skrd. Dvi žvakì turi daugiau šviesos, dvi galvi daugiau žinios nekaip viena A.Baran. Iš kaktos sviesto netepsi, iš nosies žvakės nedegsi LTsV149(Rt). Į ką dega žvakė? – Į trumpumą Jn. Dvi žvakeli, vidury kalnelis (akys ir nosis) Pn. Dvi žvakeli aplink save mato (akys) LTR(Krk). Dvi žvakės per visą amžių šviečia (akys) Pnd. Dvi žvakelės dieną dega, naktį gęsta (akys) Ad. Žiba žvakelės ant balto stalelio (ašaros) Nj. ║ prk. kas savo forma panašus į tokį daiktą: Rytmetį teip y[ra] stačios tos žvakìkės, o vakarą tie žiedai link lango i nulinksta (apie lubinus) End. Iš abiejų siauros gatvelės pusių žydėjo alyvos, blausiai švietė storos kaštonų žvakės J.Mik. Ir gedulingos eglių žvakės prie mūsų prisiglaudusios S.Nėr. Pačios liekniausios pušys žvakėmis kyla, dangų remia Dzūkijoje sp. Perkūnsargio žvãkė nulūžus Slm. Banio klėtis su žvãkėm (su smailomis lentutėmis stogo gale) Sml. ║ SD257, D.Pošk deglas: Mes tujau iš šakalio pasidirbom, iš dervų žvakès Krt. Sugavo tris šimtus lapių, priraišiojo pri jų uodegų degančias žvakes ir užleido ant lauko neprietelių S.Stan. ║ šviesulys; šviesa: Būk žvakės (viršuje šviesybės) ant tvirtybės dangaus, perskiriančios dieną bei naktį BB1Moz1,14. | prk.: Žvakė kūno yra akis Ch1Mt6,22. 2. ppr. dem. A1883,279, KŽ, Krt, Kl, Ms, Žg, Lg, Žb klaidžiojanti ugnelė, žaltvykslė: Iš tos Šlynos (upelio) žvãkės eidavo i eidavo par laukus Rs. Seniau pagu Valiliškių liekną žvakẽlės vaikščiodavo Sml. Žvakiùkės eina šaly žmogaus Grz. Žvakelė eita ūždama, dudnodama, it būtų iš žmogaus ko benorinti Ggr. Aš nebegaliu išturėt – eina man apie langus tos žvakẽlės Kri. Reikėjo tris kartus amžinatelį sukalbėti i būtų dingusios visos žvakẽlės Vgr. Žvakẽlių buvo tokių, liūbam sekti tas žvakelès Akm. Būdavo, eis tokios žvakìkės, vaikščios po kokius rūdynus Žr. Žvakìkės taip i blykčios liuob, tų žvakìkių ta buvo DūnŽ. Norėdavom užgesyt, bet nebuvo galima, kaip tik imam pūsti, žvakė ir pranyksta LMD(Gdr). 3. L, E, Š, DŽ, NdŽ, Vn, Krž, Ps, Pn, Ds, Aln prk. ledo varveklis: Žvãkiums kiti vadina pavarvoklius Krš. Pryš pavasarį žvãkės pašalna po stogu Vdk. Apšalęs stogas, nulašėjęs, vienos žvãkės Škn. Lauke žvãkės nutįsusios stovia Jrb. Naktį pradėta šalt: žvãkės padangtėj kabo Užp. Tai šalna žvakès pakorė LzŽ. Žiemą eina velėtų, apšąla pilvas tai net žvãkėm Kp. Miežiai augs, derlius bus, jeigu žvãkės didelės Kzt. Beregint blizgančiomis žvakėmis apšaldavo kubilų šonai J.Ap. ║ snarglys: Tai ma vyras! Žvãkė po nosia kabo Snt. ^ Vidu dvaro žvãkės karo (snarglys) LKKII220(Lz). 4. prk. Eig, Bgt kas įkyrus, smalsus: Tos mergos žvãkės, stypso i paskiau liežuvius nešio[ja] Krš. Žvãkės, lėkiat lauko palakstyti, ko čia Krš. Žvãkės tos bobos, i tyko pamatyti, sužinoti Rdn. Vaikai visumet žvãkės, anims įdomu Rdn. ║ kas užstoja šviesą: Vai tu, vaikeli, šviesi žvãke, eik čia netamsiuojęs Kt. O tei žvãkė, tik pavarau į šalį i vėl užsisto[ja] Krš. Žvãkė nebūk, atsitrauk nu lango Krš. 5. DŽ, NdŽ, LTEXII561 nesisteminis šviesos stiprumo vienetas: Šimto žvãkių lemputė DŽ2. Naujoji žvãkė FzŽ397. Tarptautinė žvãkė FzŽ397. 6. DŽ, LTEXII561, LEXXXV47 tech. įtaisas variklio degiajam mišiniui uždegti: Uždegimo žvãkė NdŽ. Petras žvãkę macakletkai (motociklui) pamainė, atanešė iš kažin kur Slm. ║ elektros saugiklis: Kiek vakarų graudė, šitos žvakès buvom išjungę Švnč. 7. NdŽ sport. gimnastikos pratimas – atsigulus ant menčių kojas tiesti į viršų: Statyti žvãkę DŽ1. 8. sport. smūgis kamuoliu, kamuoliuku tiesiai ir aukštyn (futbole ir tenise): Duoti žvãkę NdŽ. ◊ áukso žvãkė puokštinė šilingė: Kad aukso žvakė nebeataugs, tai smertis tikrai pagaus Trgn. dìdelė žvãkė įžymybė: Šiaip jis buvo kaip ir visi kiti – jokia didelė žvakė, tik didelio ūgio I.Simon. krañto žvakẽlės Trgn puokštinė poraistė. ×nei Põndievui žvãkė, nei bíesui kačérgas; nei Diẽvui žvãkė, nei nãkabiui kriùkis LTR(Grz); nei Diẽvui žvãkė, nei vélniui šãkė (ant šãkių Ds) Snt, Tr; ×nei Diẽvui žvãkė, nei vélniui kačérga Km apie netikusį žmogų ar darbą: Ką tu čia padirbai, nė Põndievuo žvakė, nė biesuo kačergas Krkl. Iš tavo darbo nei Dievui žvakės, nei velniui šakės LTR(Km). Nė Diẽvuo žvãkė, nė vélniuo kačérga Grv. Nu ir pasakė: nei velniui šakės, nei Dievui žvakės Sv. nė su žvakè End jokiu būdu: Gerų gi pusių nerasi nė su žvake V.Kudir. Stačiai aukso žmogus, kito tokio nė su žvake nesurasi… B.Sruog. Jau per trisdešimt kryželių senokai persiritai, tuoj nė su žvake neprisiviliosi jaunikio A.Vaičiul. numìrusiam žvãkę dègti po laiko ką nors daryti: Anas da numìrusiam žvãkę dẽga Švnč. su žvakè Sd labai smarkiai: Dar̃ reikia ieškot kur gero žmogaus, tai reikia su žvakè ieškot, jau nėra Srj. Ieškok su žvakè [mašinos] ir tai nerasi Antz. Kad aš tave su žvakè pilniotau! Nč. su žvakè stovė́ti (šviẽsti, žiùbinti) stebėti ką bloga darant: Kas ten žino, aš jug neuostau ne vieno, su žvakè nestóvu (nesikišu į jaunuolių reikalus) Krš. Bobos pliurpa kaip su žvakè stovė́jusios Krš. Užgynė [kunigams] motriškas, kitas negalia iškęsti, nusiženga, o kas su žvakè stovė́s Krš. Motina nepristovės (nenusaugos dukters) su žvãkėms, kas žiùbins KlvrŽ. Sakysime, ar kas kuomet šviečia su žvake tokiems darbams Žem.

žvakė sinonimai

žvakė junginiai

• plona žvakė