rudumas reikšmė

Kas yra rudumas? rudùmas sm. (2) K; M 1. → rudas 1: Labai rudùmas gražus [audinio] Ign. Koks gražus to kailio rudùmas! Sb. Jau velug to rudùmo geras alus Alk. Jo palitas juodas į rudùmą Jrb. 2. ruda vieta, ruda dėmė: Į rudumùs pažastes išeina, prakaituo[ja] Krš. Aprūkimas buvo [ant lubų]; tą aprūkimą nušluosčiau, al' toks rudùmas liko Mžš. Katinas buvo baltas su rudu lopiniu par kryžių, ir tas rudùmas nuėjo par visą uodegą Ps. 3. → rudas 2: Iš savo mudrumo neregi rudùmo Prng.