Kas yra šaukštas? šáukštas sm. (1) KBII55, Š, NdŽ, DŽ, (3) OG216, LKKXI115, Ad, Mlk, Grd 1. SD175, SD139, R, MŽ, Sut, N, K, I, L, LL80 įrankis skystam, tirštam ar biriam maistui dėti į burną: Valgomasis šáukštas NdŽ. Arbatinis šaukštas Rtr. Mokslas ižspaudimo žymių ir pavaizdų ant taurių, ant šaukštų SD54. Vaikas pliurkščia į šáukštą, nenorėdamas valgyti J. Pavalgė, šáukštą metė i eina sau Bgt. Kurgi šáukštas paliko? Cs. Jie vis valgydavo iš medinio šáukšto, sako, skaniau LKT177(Smln). Kai padirbdavo klevinį, tik šviečia, būdavo, šáukštas Trgn. Šáukštai medžiaginiai (mediniai) Dv. Net pakratydama šáukštu valgo kiaušinienę Klt. Šaukštų̃ visiem nebuvo, tai vienas pavalgo, tada kitas Dglš. Ta (tai) gaspadinė – šaukštų̃ netura Pj. Šáukšto negali įkišt puodan – vieni taukai (labai riebu) Mžš. Prideda rūgštėlių kaip šáukštu apsukt (tirštai) Klt. Šáukštas pagal burną buvo (patogus apžioti) Ub. Vakarais drožinėdavo šáukštus, krepšus, doklus dirbdavo Mšk. Ka pareisi paskuo iš jaujo jau ryte, ta (tai) i šáukštas kris iš nagų jau bevalgant [iš nuovargio] Šv. Tas per tą (prie dubens), šáukštas per šáukštą, gurkšnys per gurkšnį, kąsnis per kąsnį Lp. Nukrito šáukštas – ateis alkanas (priet.) Gs. Jei šáukštą nulauši – sūnus užgims (priet.) VšR. Šaukštas atliko ant stalo – bus svečias LTR(Rk). Šaukštai nemazgoti, po suolais sukloti LTR(Kpč). Meskie, pana, pirštinaites, mazgok šáukštus, torielkaites DrskD232. Kai su šaukštu duoną rieks, o su peiliu kruopas srėbs, tada ašiai, motinėle, jau pas tave sugrįšiu (d.) Ktk. Kur tas medinis šaukštáitis?! Lkv. Parveža martelę šaukšteliam mazgotie LTR(Lš). Prieg tam ėmė ... šaukštus ir kaušus BBJer52,19. | prk.: Devyni šáukštai sėmė (buvo devyni šeimõs) Vgr. ^ Anas didelis vyras, o burnytė kai šáukštas Klt. Veidai sumenko – kap šáukštai liko Pv. Dvi žuvelės tokios kai šáukštai (menkos, smulkios) – tai žvejai! Jrb. Žmona kaip šáukštas (nesveika) gulia Ub. Buvai kai šaukštè (mažai vietos), i gerai Klt. Šaukštu (Su šaukštu VP43) upės neišsemsi S.Dauk, Sch97. Šaukštu proto neįkrėsi LTR(Srd). Ką gi padarysi, kadgi jai abrinėlis nepilnas? Šaukštu proto neprisemsi rš. Upę perbridęs, šaukšte prigėrė LTsV314(Paį). Po pietų šaukšto nebieškok – nebrasi, t. y. pasižadėjęs turi slūžyti J. Kad tiršta – su pirštu, kad skysta – su šaukštu LTsV372(Žg). Kas nedirba, tam šaukšto nėra PPr42. Jau kad nėra su šaukštu, su pirštu nebedaug beprilaižysi Sln. Tai buvo mergų kuokynėj – i šáukštu nepasuksi (labai daug) Ml. Prie šaukšto pirmutinis, prie darbo paskutinis LTR(Lp). Darbštus – į darbą, tinginys – už šaukšto LTR(Šl). Šáukštas brangus, kai valgyt reikia Prng. Neprašytam svečiui šaukšto nėra LTR(Aps). Dalgė pievon – šaukštas bliūdan KrvP(Ut). Bepigu kiaulei gyventi: nei burna prausti, nei kojos auti, nei šaukštu valgyti KrvP(Mrk). Su savu šáukštu už durų (juokaudami atsako valgantys atėjusiam ir pasisveikinusiam gerai pažįstamam) Rm. Su šaukštu duoda, o su kotu bado Kos152. ║ šiuo įrankiu paimamas kiekis: Šaukšto metas [K]. Gert [vaistus] po šáukštui, kam nesivalgo Prng. Šáukštą [vaistų] sugėrė, tai tuoj geriau pasdarė Kp. Padėk prasto buroko (prastos burokų sriubos) – nesems i šáukšto Klt. Šarkelė varnelė košelę virė, po šaukštelį dalijo LTR(Grv). Užsigulęs rijo vieną šaukštą kukulių po kito V.Kudir. Ižsems visą vandenį ižg marių, ižlaistydami po šimtui tūkstančių metų tiektai vieną šáukštą vandenes marių DP527. | prk.: Varškės gal šáukštą (truputį) pasdarysim – nepilk [pieno] paršam Pv. ^ Geriau šáukštas medaus nei ceberis šūdų Šlvn. 2. DŽ1, Ms įrankis kojai į batą įauti: Aš tau sakiau, kad apsiavęs šáukštą padėtum savo vieton Ds. Gal turite šáukštą: mano batai žemi, tai aunantis užlinksta užkulnys Mrj. 3. Q213,293,340 mūrininko mentelė. ◊ ãtbulu (ãtvirkščiu) šáukštu sakoma nesant ko valgyti: Valgysit, valgysit jūs šiemet žuvis – atabulaĩs šáukštais! Lp. Patinginiausi – atàvirkščiu šáukštu valgysi Pnd. iš víeno šáukšto válgyti labai sutikti: Jiedu pasidarė tokie draugai, kad iš víeno šáukšto válgo Jnš. lyg ãtžagariu šáukštu nenoromis (srėbti, valgyti): Adomonis srėbė iš dubenėlio lyg atžagariu šaukštu ir net klausiamas tylėjo J.Marc. nuo šáukšto iš eilės: Visims nu šáukšto reik duoti [į kailį] End. nuo šáukšto atsisakýti (nuslýsti) mirti: Vakar du nū šáukšto atsisãkė Šv. Tai bobelė jau ir nuslýdo nū šáukšto Šv. Buvo buvo ir atsisãkė nuog šáukšto Arm. šáukštai bárška (subárška Dg) pykstamasi: Šeimoj kartais šáukštai bárška Brb. šáukštą [ant apatìnės lentýnos] padė́ti BzF181(Prk), DŽ1, Tlž, Rg mirti: Jau tas šáukštą padė́jo Pjv, Sg, Vvr. Jis jau padėjo šaukštą an apatinės lentynos Rs. Padė́jo šáukštą – ir amžinatilsį Krg. Jis ar nebejaunas vyras – jam ar priseis greit šáukštą padė́t Žml. Užteks, aš jau atsivalgiau, gana – padė́su šáukštą Krš. šáukštus pasidė́ti pasimirti: Kaži kas pasidė́jo šáukštus su šventėms – antai grabą veža Trk. šáukštai (šáukštas; VP38) popiẽt (po pietų̃) po laiko, pavėluota: Kiek čia būt buvę pinigų uždirbta! Bet buvo popiet šaukštai, nieko nebeveiksi Vaižg. Galėjai nevažiuot – šáukštas nebereikalingas po piẽtų LKKXIII135(Grv). Reikėjo mylėti, kol gyvas buvo, o daba jau po piẽtų šáukštai Krž. Patingėjo vaikas mokintis, o dabar šaukštaĩ po pietų̃ Glv. Nelaiku atėjai, jau šáukštai po piẽtų – visi išvaikščiojo Jnš. šáukšte [vandeñs) paskandìnti (prigìrdyti) sakoma, labai nekenčiant: Primanius šáukšte paskandìntų Plv. Ans muni pagatavas šáukšte vandeñs paskandìnti Krž. Kad sumanyt[ų], tai gal šaukštè [v]ándenio prigìrdyt[ų] Trgn. Galėt[ų], tai gal šaukštè prigìrdyt[ų] ana ją, nekenčia baisiausia Klt. Kad primanytų, tai šaukšte vandens jį paskandytų, tik galva netelpa Srd. šáukšto nepadúoti nepadėti maitintis: Vaikai nedori, i šáukšto nepadúoda Krš. varlė̃s šáukštai KŽ; MitII140(Prk), LBŽ, LFII95 bot. gyslotinis dumblialaiškis (Alisima plantagoaquatica).
šaukštas junginiai
- valgomasis šaukštas