skliausti reikšmė

Kas yra skliausti? 1 skliaũsti, skliaũčia, skliaũtė 1. tr. S.Dauk, M, LL225, J.Jabl, Š, NdŽ daryti skliautą, skliautuoti: Rūsio viršų skliaũčia DŽ. Žmogus sodina miškus, tvenkia srūvančius vandenis, skliaučia tiltus sp. | refl. NdŽ. 2. tr. Š, DŽ, Z.Žem, NdŽ imti į skliaustus. 3. tr. M, Jn(Kv), Š statyti, glaustyti (ausis): Ana (kiaulė) kuilio geida, musi, – skliaũta ausis Trk. Šuo bruko uodegą, skliautė ausis rš. ║ refl. budriai stebėti, pastačius ausis (apie pavojų jaučiantį arklį): Neik pro arklio snukį, anas skliaũčias, gali inkąst Prng. 4. tr. M glausti: Tu skliauti, o jis žirgdo kojas, mokydamas šokti J. 5. tr. NdŽ daryti skliausčią, nuožulnų, sklembti. skliaustinaĩ adv. KŽ: Ant tų daiktų saulės spinduliai tiesiog puola, o ant daiktų, kurie arčiau polių, skliaustinai, ir dėl to nuog jų mažesnė šiluma A1884,255. 6. intr. skristi, sklęsti: Vieni vabzdžiai skrido tiesiai į viršų, kiti skliautė kaip strėlės pavandeniu rš. 7. intr. šnek. grietai bėgti: Namo skliaũsti DŽ. ◊ ausìs skliaũsti su baime klausytis: Ausis skliautame, kad lyja J. \ skliausti; apskliausti; atskliausti; įskliausti; išskliausti; nuskliausti; paskliausti; priskliausti; suskliausti; užskliausti
2 skliaũsti, skliaũdžia, skliaũdė tr. NdŽ; L 1. Š, Kv žr. 1 skliausti 1: Jau pradėjo savo namelių galelius skliaũst Ktk. 2. refl. suptis, juostis, gaubtis: Jonukui rodėsi, kad dangus kažkaip keistai skliaudžiasi LzP. 3. Š žr. 1 skliausti 3: Nelįsk, arklys skliaũdžia ausis, dar įkąs! Ck. ◊ ausìs skliaũsti 1. su baime klausytis: Jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon. 2. atidžiai klausyti: Dabar skliausk ausis. Pasakysiu tau tokią rimtą naujieną, kad tu nugriūsi nuo kėdės I.Simon. \ skliausti; apskliausti; nuskliausti; paskliausti; priskliausti; suskliausti; užsiskliausti

skliausti sinonimai