sniukis reikšmė

Kas yra sniukis? sniùkis sm. (2) NdŽ 1. žr. snukis 1: Vilkas tura ilgą sniùkį Šlu. Paršelis, sniukį iškišęs, iš dobilų lenda Žem. 2. žr. snukis 4: Par sniùkį suduok, sušumyk, ale [supykęs] netylėk Šv. Sniùkį nusipraustumi, o daba vaikščioji kaip koks bjaurybė Kv. ^ Ar šeimynos eiti samdyti su riebiu sniukiu? VP6. 3. Slnt, Grg, Als, Plt žr. snukis 5: Skusdamos barzdą, visą sniùkį susipjaustė Tv. Tavo sniùkis pariestas Všv. 4. žr. snukis 7: A nepastatysiam to kūlio ant sniùkio? Slnt. 5. Prk venterio atidaromas galas: Į sniùkį yr įverta šliopė (virvė) Kin. ◊ į (per) sniùkį dė́ti (máuti) šerti, tvoti: Aš anam dė́jau į sniùkį Krtn. Móvė par sniùkį, i krauju apteko Kv. į sniùkį gáuti būti sumuštam: Ka gausi į sniùkį, daugiau nenorėsi! Krtn. kiaũlės sniùkį turė́ti neturėti gėdos: Jei turi kiaũlės sniùkį, ta gali lįsti Slnt.