striūkis reikšmė

Kas yra striūkis? striū̃kis sm. (2), striū́kis (1) NdŽ; JI126, Skr, Grk žr. striūkas 1: Pušis pjaustom į tris striūkiùs, o egles į du striūkiù Brs. Pirmasis medžio striū̃kis nu kamėno dera padarynei – yr be šakų Šts. Tuojau susirinko darbininkai, užrito mūsų striūkį, užstatė pjūklus Žem. Kiek ten medžių – tris striūkiukùs atvežė Vdk. | prk.: Ans tik ką toks striū̃kis (storulis), o diktumo visai nediktas Ll. ║ atpjautas pailgas gabalas: Dešros buvo supjaustytos striū̃kiais, luitais Šts.