Jėzuitai terminas

Jėzuitai - (lot. Societas Jesu - Jėzaus draugija; sk. jėzujitai) - katalikų vienuolių ordinas, nuo pat pradžių - vienas įtakingiausių; turi apie 25 000 narių (1990); pagrindinė veiklos sritis - intelektualiniai sluoksniai; turi dešimtis aukštųjų ir šimtus vidurinių mokyklų; penkiasdešimčia kalbų leidžia periodinius leidinius, turi radijo ir televizijos stočių, yra turtingiausias ordinas, nors oficialiai laikosi neturto įžado; j. laikosi ir besąlygiškos ištikimybės popiežiui; ordiną įsteigė 1534 Paryžiuje ispanas Ignotas Lojola (Loyola; 1491- 1556) kovai su Reformacija; 1540 jį patvirtino popiežius Paulius III (Paulus III; 1468-1549); j. buvo naujo tipo ordinas, užsiėmęs aktyvia visuomenine veikla, todėl virto pagrindine kontrreformacijos jėga; dėl visapusiško aktyvumo sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą: 1759 buvo išvaryti iš Portugalijos, 1767 - iš Ispanijos, todėl popiežius Klemensas XIV (1705-1774) 1773 ordiną likvidavo; popiežius Pijus VII (Pius VII; 1740-1823) 1814 ordiną atkūrė; į Lietuvą j. atvyko 1569 iš Lenkijos, Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus (1504-1579) pakviesti kovoti su Reformacija; kovodami su protestantais, leido religinio turinio lietuvišką literatūrą (Mikalojaus Daukšos Katekizmas, arba mokslas kiekvienam krikščioniui privalus, 1595, Postilė, 1599), perėmė Vilniaus ir Varnių (Telšių r. Telšių apskr.) kunigų seminarijas, 1579 įkūrė Vilniaus akademiją; Lietuvoje reiškėsi iki 1820, atkūrus nepriklausomybę, vėl buvo pasikviesti iš Vokietijos, turėjo vienuolynus Kaune, Šiauliuose, Pagryžuvyje (Kelmės r. Šiaulių apskr.), leido religinę literatūrą. Kirčiavimas: 1. Jėzuìtai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.) 2. Jėzuìtai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)