Platina terminas

I platina - (isp. platina mažybinė forma < plata - sidabras; taip pavadintas per klaidą, nes labai panašus į sidabrą) - cheminis elementas Pt, periodinėje elementų lentelėje Nr. 78; taurusis metalas, plieno arba rečiau juodos spalvos; p. sunkiai lydosi, atspari chemikalams; geras elektros laidininkas; iš ~os daromi cheminiams reagentams atsparūs indai, elektrotechninės detalės, papuošalai, dantų protezai; naudojama kaip katalizatorius; didžiausi telkiniai yra Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Zimbabvėje, Zayre, Norvegijoje, Rusijoje; ~ą žmonės naudoja jau daugiau negu 4000 metų; ~os buvo rasta maždaug 2000 metų pr.m.e. Egipto faraonų kapuose; ją naudojo Amerikos indėnai dar prieš Kolumbo atvykimą.,

II platina - (vok. Platine), tekst. nytkėlė - plieninis kabliukas audimo staklių nytims pakelti.

Platina angliškai, latviškai Kirčiavimas: 1. Platinà (dktv. mot.gim. vnsk. V.) 2. Platinà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.) 3. Platìna (dktv. mot.gim. vnsk. Š.) 4. Plãtina (vksm. esam.l. IIIasm. vnsk. nesngr.) 5. Plãtina (vksm. esam.l. IIIasm. dgsk. nesngr.)