Saga - (senosios skand. saga < segja - pasakoti): 1. senovės skandinavų legendinis istorinis pasakojamasis žanras; pasakojama apie žinomus norvegų, danų, islandų IX-XIII a. didvyrius, didžios giminės gyvenimą; suklestėjo XIII a. Islandijoje; pradžioje pasakota iš lūpų į lūpas, o XII a. antrojoje pusėje imta užrašinėti; Europos literatūroje išpopuliarėjo XIX a. antrojoje pusėje; ~omis dar vadinami į islandų kalbą išversti riterių romanai; ~oms būdinga žodžio ir vaizdo simbolika, šnekamosios kalbos, tautosakos elementai; herojaus vidinis pasaulis atskleidžiamas per jo kalbą, išorės aprašymą; 2. didelis epinis kūrinys, romanas, pasakojantis kokios nors šeimos ar didvyrio gyvenimo istoriją.
Saga angliškai, latviškai, lenkiškai Kirčiavimas: 1. Sagà (dktv. mot.gim. vnsk. V.) 2. Sagà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.) 3. Sãga (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)
Saga terminas
Saga rašyba: sagansagautasagavo ezerassaganakisaga angliskaisaga furssaga of tanya the evilsagan romanas
Kitos žodžio Saga reikšmės: Saga angliškai Saga vokiškai Saga lenkiškai Saga lietuviškai Saga lietuviškai Saga latviškai saga reikšmė