viengungis reikšmė

Kas yra viengungis? vienguñgis, -ė smob., adj. (2) Š, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLI392, viengùngis (1) NdŽ, KŽ, Slnt, víengungis (1) NdŽ; JI3, LsB526, L, Rtr, ŠT99 1. kas gyvena vienas, neturi šeimos (ppr. nevedęs, pagyvenęs vyras ar moteris): Edvardas teip i paliko vienguñgis, matai, su žanota motriška į vieną tarpą buvo susiplakęs End. Einantys kariauti tur būti viengungiai, be moterų M.Valanč. Daugelis krikščionių gyveno pavargėliais, viengungiais Gmž. Mes gyvenam vienguñgiai Akn. Ūkininkai bernus viengungius tesamdo Žem. Visas viengungio gyvenimas – usnimis apžėlęs pūdymas B.Sruog. Nelaikau aš jokio ūkio, vienguñgis esu, man nieko daug nereikia Všk. Kai buvau viengungis, ramiai sau gyvenau, jokių didesnių rūpesčių neturėdamas V.Krėv. Viengungio gyvenimas kaip ir šuns vertas A.Gric. Savo amžių pragyvenau viengunge rš. Mirusius jaunus viengungius žmones puošdavo kaip vestuvėms rš. ║ kas neturi artimųjų: Viengungis, kurs neturi nė pačios, nė brolių, nė seserų, nė tėvų J. | prk.: Žemaičių bų̃zė „molinis butelis trumpu kaklu“ pasirodo nėsanti viengùngė, nes ją pažįsta ir latviai TŽII462(K.Būg). 2. kas neturi vaikų, bevaikis: Anuodu víengungiu, t. y. bevaikiu J. 3. vienturtis, vienintelis (apie vaiką): Viengùngis sūnus Kv. 4. viengungiškas, atsiskyrėliškas: Netrūko ir tokių, kurims patiko viengungis krūmūse gyvenimas M.Valanč. 5. augantis po vieną: Viengùngis (vienastiebis) K.Būg(Kp). Vagi viengungiùkai [svogūnai] kokie dideli – nepagiri Ps. Vienguñgiai svogūnai salstelia Bgt.

viengungis sinonimai