Kas yra aplinkybė? aplinkýbė sf. (1) 1. J apylinkė: Visoj Vilniaus aplinkýbėj buvo lietuviai Mrp. | Jiems buvo galima matyti savo aplinkybė (kas aplink yra) Vd. Stiprinsime savo lietuviškumą namuose ir aplinkybėje prš. 2. ppr. pl. SPI148 tam tikros sąlygos: Adomaitis vėliau ilgai mąstė apie šitą mergaitę, kurią aplinkybės atvedė į karinį junginį rš. Neatsižvelgė į aplinkybes rš. Taikinimasis į gyvenimo aplinkybes rš. 3. lingv. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką, būdą ir kt.: Būdo aplinkybes kartais skiriame kokybines ir kiekybines J.Jabl. Prakėtojimui sakinio priguli ir aplinkybės: vietos, laiko, skaitliaus ir kitos A.Baran. 4. teis. koks nors veiksnys, turintis įtakos nusikaltimo pobūdžiui: Lengvinanti aplinkýbė DŽ. Kaltę sunkinanti aplinkybė TTŽ.
aplinkybė junginiai
- nepalanki aplinkybė
- Aplinkybė (sakinio dalis)