aptinti reikšmė

Kas yra aptinti? 2 aptìnti, -sta (-týsta K; R, MŽ, N), -o (àptinė Lp) intr. DŽ1 1. SD1173, R, MŽ, Sut, N, KII339, K, M, Š, NdŽ, KŽ aplinkui ištinti: Aptystu, užburgelėju (, puntu MŽ431) R322. Apie akį aptìno Ds. Vaikščioja aptìnusiom akim, pamėlynavusiais poakiais Pkn. Dar̃ užsikėlus, akys aptìnę Sn. Biškį aptìno maniui koja J. Burna tokia aptìnus – valgyt negali DrskŽ. Kap aptìnsta gerklės, tai an kaklo linais rišas Jz. Sąnarius pradėj[o] skaudėt, dar̃ sąnariai aptìnę Kpč. Ima ėst uodai, tai kaktos aptìnę Mrc. Liežuvis taip aptysta, kad negalima sakyti Ns1857,5. Mano anūkas apsirgo kiauluke, aptìno visas Pv. Ėgi tu mirsi itai aptìnus Ad. Aptìnę buvom, tik tik ejom Drsk. Aptinęs, patulžęs SD406. Vandeniu pažliugęs, aptinęs R394, MŽ530. Veidas subukintas ir aptinęs nuog plaštakų DP145. Ižstatė jamui žmogų aptinusį MP336. Tas (žmogus) buvo aptinęs VlnE114. ^ Paršai kap aptinę (priėdę) Lp. ║ išsipūsti, išdidėti: Duktė tiek ožį priganė, kad net šonai buvo aptinę LTR(Lp). Kad padarytų, idant žyvatas aptintų Ch4Moz5,22. 2. refl. Pls per daug priėsti. 3. refl. Pls šnek. apsivalgyti, apsiryti. \ tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; papatinti; pritinti; raztinti; sutinti; užtinti