Kas yra blęsti? blę̃sti, bleñdžia (-ta), bleñdė 1. tr. J, Klov, Všv berti miltų į viralą, plakti, maišyti: Miltus vandeny blendžiaũ Jrb. Ji bleñdė barščius ruginiais miltais Lp. Su samčiu pliauškyk, o su antra ranka blęsk miltais verėną, t. y. priplak, pilk miltus sukdamas vandeny, strovo[je] J. Su pablandais blę̃sk kopūstus, kad būt tirštėlesni kiek Skr. Pasiliko neblęstà bulvynė Grg. Miltai subėgo [į kankolus] bebleñdžiant putrą Škn. ║ intr. tirštėti: Bulviniai kleckai greit blęsta Kair. 2. refl. Š, [K] niauktis, blaustis: Blendžias saulė B, MŽ. Oras bleñdžias, niaukstos – bus lietaus Kp. Greitai vežkim šieną, vakaruose jau bleñdžias Sv. Dangus bleñdžias, visai panašu į lietų Č. 3. intr. giedrytis, šviestis, blandytis: Bleñdė bleñdė ir nebeìšblendė, pradėjo lyti Vvr. Taisės taisės lyti, į vakarą pradėjo blę̃sti Kl. | refl.: Pradėjo blę̃stis, lytaus nebebus Vvr. 4. tr. mušti, lupti: Neblę̃sk vaiko be reikalo Šll. Biškį supyksta, tujau par ausį bleñda Krš. 5. intr. miegoti: Galėsi blęsti iki ryto, t. y. miegoti J. 6. tr., intr. taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti: Ką jis ten niekus bleñdžia? Šlv. Kad ji nenupasakoja gražiai – viską rozu bleñdžia Rdm. | Būdavo, vakarais dainuos, blę̃s Ll. 7. intr. skubiai eiti, važiuoti: Kur tu blendì? Skr. \ blęsti; apsiblęsti; atblęsti; įblęsti; išblęsti; nublęsti; pablęsti; parblęsti; prablęsti; priblęsti; sublęsti; užblęsti
blęsti junginiai
- (iš)blėsti, blukti