plėnyti reikšmė

Kas yra plėnyti? plė́nyti, -ija, -ijo NdŽ, plėnýti, -ìja, -ìjo NdŽ 1. N(B), NdŽ žr. plėnėti 1. 2. refl. smarkiai degti, kūrentis, plėnoti: Žiūrėk, kaip plėnìjas tavo pečius! Ut. 3. žr. plėnėti 2: Kad burna liuobėjo plėnyti, liuobėjo į rūgštą pieną prausti Prk. | Stiklas pradeda plėnyti (skilti, trupėti) Jž. \ plėnyti; išplėnyti