prausti reikšmė

Kas yra prausti? praũsti, -ia, -ė 1. tr., intr. Q607, H, R vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą): Burną praũsti K. Kelkis, kelkis, mielas broli, praũsk baltai burnelę (d.) Smn. An marių krantelio gilus dunojėlis, tę mano mergelė baltai burną praũsė DrskD78. Saulė tekėjo į vainikėlį, burnelę prausiau su vandenėliu JV892. Kuom mudvi prausiv baltas burneles? JD479. Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau RD45. Aš pas savo motinėlę prausiaũ žaliu vynu, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm (d.) Drsk. Kaip mes nebūsim skaisčios raudonos, kad mus motinėlė vyneliu prausė, šilkeliu šluostė LTR(Mrc). Jonas, ar jau prausei? J.Jabl. Bepigu kiaulei: nei burna prausti, nei kojos auti, nei darbas dirbti J.Jabl. Tik kiaulė, burnos neprausus, eina prie lovio Kp. Burna neprausta, galva papurusi J. Ar čia tavo prausiamas vanduo? J.Jabl. Prausiamas muilas LL92. Išėmiau praũsiamą bliūdą medaus Srd. Kito praustu vandeniu nereik praustis J.Jabl. Praũskai burnelę vyneliu (d.) Ds. | Jei katė burną prausia (letenėle trina snukutį), bus svečių LTR(Šil). ^ Balta, kaip pienu prausta KrvP(Brž). | refl. tr., intr. H, R: Tame bliūde, kur tu kojas mazgojaisi, aš burną praũsiuosi! Plv. Prie klevelio šaltinaičio ėjau burną praustis LTsI178. Sėdėjom pri to šaltinelio, praũsėmos Grg. Ans leduotu [v]andeniu praũsas Eig. Prausiaus į rūtų raselę LTR(Šv). Labai nori būt gražus: kas dieną prausíes ir kaklą mazgoji Klov. Atsikėlus rengsis rengsis, praũsis praũsis Mrj. Nu, praũskis praũskis greičiau, leisk i mums nusipraust! Rs. Ji prausias ir prausias kaip katė, svečių laukdama J.Jabl. Da mama nepraũsusys tebebuvo Lkv. Nei praũsęsi, nei šukavęsi Lp. Galgi vištos an tavę tupėjo, kad teip labai prausíes?! Trgn. Ko tiek ilgai prausýs – varnos pagaus! Krš. Nesprausk per daug, gali varna nunešt Vlk. Varna per vaiką nuneša, jegu nesipraũsi (sakoma vaikams) Plv. Nesveika praũsties – dyla burna (iron. sakoma nemėgstančiam praustis) Žr. | Kap katinas praũsias (letenėle trina snukutį), svečiai atvažiuos (priet.) Rš. Katė prausias prieš svečią LTR(Ds). ^ Gražūs visi noria būti, ale ne visi noria praustis LTR(Vdk). ║ prausimusi rodyti atvykimą: Katė svečią praũsia (katė prausiasi – turi ateiti svečias) Dkš. Katė praũsia svečių Gs. 2. tr. mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti: Prausiu vaiką SD84. Rankeles prausiau, nuskandinau žiedelį TŽI231. Muilu prausiù blauzdas Ktv. Neturi darbo, tai kojas praũsk Švnč. Ėmiau praũst rankas išrūgom, man sugijo tie suskilimai Ob. Ir prausė iš to Maižiešius ir Aaron ir sūnai jo rankas savo ir kojas savo Ch2Moz40,31. Aš retai kada galvą prausiù Vlk. [V]andeniu iš burnos reikia praũst [apkerėtą] Dsn. Ar vaikas jau praustas? J.Jabl. Iš pirmą kartą prausiamo kūdikio elgesio būdavo sprendžiama apie jo ateitį rš. ^ Nešk nešk, ko stovi kaip prausiamas! – staiga subarė mane J.Balt. Kas nori kitus prausti, pats turi būti nupraustas PPr118. Ir praustas varnas nebus baltas PPr118. Tokia varna prausta, tokia neprausta Nj. Varną ar prausk, ar neprausk, vis juoda VP49. Kiaulę a prausk, a rėdyk – smirda, i gana LTR(Vdk). Maišu muštas, karštan vandenin praustas (apie išdykusį vaiką) LTR(Grv). Kelmą prausk neprausęs – vis tiek bus juodas LTR(Vb). Ranka ranką praũsia Trgn. Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį KlvK. | refl. tr., intr. SD159: Kur praũsiamės (pirty), te statom linus Grv. Esu praũsusys to[je] pirtė[je] vieną metą Erž. Itai katile šilto yr, prausiẽs! Tvr. Vaikai rankas praũsias Pb. I valgai, nespraũsęs rankų Dglš. Ka garnys nesipraũsęs (murzinas), tai bus baisūs lytūs Alk. ║ prk. laistyti, šlapinti: Užėjo ilgadienės liūtys, merkė, prausė Vilnių visą savaitę J.Balt. Tegu juos prausia skaudus lietutis, tegul juos šildžia giedri saulelė (d.) Lš. Nuolat gailios ašarėlės veidą prausė S.Nėr. 3. tr. plauti, skalbti (skalbinius, indus): Ana (bulvė) praustà negali būti Pst. Marškinius praũsia Nmč. Trys nedėlios, kaip marškinius praũsėm Zt. Praũsti puodus Zt. 4. tr. Jrb prk. kritikuoti, barti, bausti: Dabar reiks praũst daktarkos, ko nepagelbėjo Slm. Tasai išmintingas senis nė nesiruošė jo prausti už tai rš. Sako, Jurgį Dustõs smagiai prausė (mušė) Ds. ^ Pirtis jaują prausia, o abidvi suodinos Vlkj. 5. tr., intr. godžiai valgyti: Kad praũsia kaip suaugęs vyras! Ds. Jis pliūšija, prausia visa, ką sugriebdamas Vr. ◊ ãšaromis (ãšarose) praũstis; bùrną praũsti ãšaromis labai verkti: Aš pas savo motinėlę vyneliu prausiausi, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm (d.) Čb. Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm TDrV55. Visą gyvenimą tik ãšarosa ana praũsias LKKXIII118(Grv). prãkaitu praũstis labai prakaituoti: Graži diena prakaitu prausias KrvP(Nmn). Ilgos dienos prakaitu prausias KrvP(Lk). \ prausti; apiprausti; atprausti; išprausti; nuprausti; papanusiprausti; paprausti; papasiprausti; perprausti; praprausti; priprausti; suprausti; užprausti