Kas yra staiga? 1 staigà sf. (4) KŽ, Brs pastanga, stengimasis, steigimasis: Be staigõs nepadirbsi tą darbą J. Staigõs užpuolimas J. Jis netur staigõs mokytis J.Jabl(Als). Tų paršelių šerti tu staigõs neturi KlvrŽ. Dešimts laivų su neišpasakyta staiga plaukė per dvi dienas rš.
2 staigà sf. (4) 1. staigumas, netikėtumas: Kartais ir staigà (instr.) numiršta K.Būg. 2. greitumas, ūmumas: Tokios staigõs [sūnus] kaip tėvas Kp. 3. statumas: Mūsų pečius tokios staigõs kaip Petro Kp. ◊ iš (ant) staigõs greitomis, staigiai: Iš staigõs pamisliji žmogus visaip DūnŽ. Ant staigõs negalima virt – kisielius gi nusistos Gdr.
3 staigà adv. 1. Sut, N, K, Š, LL95,203,325, L, Rtr, Ser, DŽ, KŽ netikėtai, nelauktai, nenumatytai: Jo tėvelis staiga mirė J.Jabl. Taip staiga krito Žem. Staiga ant kelio pasipila tokie smarkūs lašai, jog smėlis daugiau nebekyla A.Vencl. Staigà užklupti NdŽ. 2. greitai, skubiai, smarkiai: Bėk, vaikeli, ma kirvį atneši, tik staigà! Jrb. ^ Staiga šokęs, akis išdursi PPr231. 3. statmenai, tiesiai: Plaukus [vyrai] nešioja ilgus, žemiau ausų, staiga nukirptus M.Katk.
staiga junginiai
- staiga (už)pulti, staiga (už)pulti, mestis, staiga (už)šokti, staiga atsiverti, staiga pasukti, staiga užimti, staiga užsipulti