Kas yra smėlis? smė̃lis sm. sing. (2) J, Rtr, DŽ, Grž, Rm, E(PI), Upt; M, A1884,130, L, smėlys (4) Rtr, DŽ, Adm, Upn, Jon, smėlìs sf. (4) Erž nj. 1. Kos135, Rtž biri, smulki nuosėdinė arba nuotrupinė uoliena; žemė iš tokios uolienos: Lakusis smėlis GTŽ. Statybinis smėlis GTŽ. Smulkiagrūdis smėlis GTŽ. Smėlio pusnis ŽŪŽ75. Smėlio vonia PolŽ22. Žvirblaičiai maudosi smėlyje, straksi kelyje J.Jabl. Labai sausa, tik vėjas smė̃lį pusto Krs. Tenai kieta labai žemė, ne smėlỹs Slk. Suveždavo visas kaimas kavot bulvas tan smėliñ Ob. Ką tu darysi su tokiu smėliù? Tvr. Apačioj upės dumblas, ne smėlỹs Lb. Jų žemė prie smė̃liui Dglš. Gyvas smėlỹs – bloga žemė JnšM. Ta mūsų žemikė – lekiančioji smėlìs Vdk. Kai daug lyja, tai i smėlỹs praskysta Mlt. Kur smėlỹs, žemė šiulta, te bus agurkų Žl. Par mus an atšlaimo smėlỹs, tai baisiai greit prisineša pirkion Smal. Murini vaikai, vis smėliñ lenda Krs. Smėliù visur nubarstyta Klt. Eldija stovi an smė̃lio išvaryta Pb. Bagotas su smėliù, su linais PnmR. Jau baigia kojas smėliu apnešti Pn. Lakus ir baltas mūs šilainių smėlis S.Nėr. Žemė – tokis pilkas smėlẽlis Ad. Smėlẽlis gyvas LKT317(Avl). Bulbos par mum labai auga – par mum gi smėliùkas Vdn. | Smėlio laikrodis (prietaisas trukmei matuoti byrančiu smėliu) rš. ^ Kai smėlio pripiltos akys Lb. Iš smėlio košės nevirsi LTR(Vdšk). Iš smėlio nenuvysi botago Š. Iš smėlio virvelės nenuvysi LTR(Kz). Smė̃lis visad alkanas – jam duok ir duok (smėlingą žemę reikia nuolat tręšti) Rs. 2. nuosėdos organuose: Smėlỹs inkstuos – blogai KzR. ◊ akìs užber̃ti (užver̃sti) smėliù palaidoti: Užbėrėm jiems akis smėliu, suguldėm brolių kapinėse Pt. Ažver̃s smėliù akìs visiem Klt. pilìs statýti ant smė̃lio B.Sruog. tuščiai svajoti. smė̃lis bỹra apie susenusį: Sena merga – smėlỹs bỹra Ds. smė̃lį pabučiúoti aplankyti kapą: Važiuosma smė̃lio pabučiúotų Km. smė̃lio pilìs neįgyvendinama svajonė: Svajonės neišsipildė, ir vaikiškas smėlio pilis išplovė lietūs rš.
smėlis junginiai
- Kvarcinis smėlis