Kas yra valyti? 1 valýti, vãlo, vãlė tr. KBI76, I, Š, Rtr, FrnW, DrskŽ; Sut, M, L, L102, LL19,118, ŠT174 1. ŠT1,24,38 daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan., šveisti, švarinti, kuopti: Valýti švarką KŽ. Šepetukas nagams valýti NdŽ. Ąžuolo žievelės dantis gerai valo Švnč. Ale kap indus vãlo to ąžuolo kempinelė! Švnč. Atėjęs Adomo priemenėn, Užubalis ilgai valo snieguotus medinius L.Dovyd. Kad ir gatves valìs, bet vis mieste, o kaime neunoras būt Žln. Valýti triobą, jei labai prikreikta Mc. Tik valýk ir valýk, o kas jau tę ir valýt? Pv. Liepė valýt kapus ir kavotis Krm. Aš ausis su vata valaũ Jrb. Mamai reiks ausį vežt valýt: negirdžia, ką kalbam Šd. Paimk žarnas valýtien Vad. Prūdą vãlė žmogelis – rado skrynę piningų Gd. Versmė ažaugus [žolėm] – nevalýta Ktk. Vãlo vyrai Aistą, muša vėgėles spatais LKT208(Brt). Balų tas ravas nevãlo (nenutraukia vandens) Ps. Ežerai ir tvenkiniai valomi žemsiurbėmis rš. Kad dažniau būtų buvęs valomas, tai ir auksas būtų nusitrynęs V.Myk-Put. Valýti upės dugną (vagą) NdŽ. Šulinį valýti DŽ. Valomasis kasinys GTŽ. Valomasis dirvožemio drėkinimas ŽŪŽ166. Vãlomoji adata NdŽ. Koks mėnesis liepos, toks bus ir sausis, kas tame mėnesyje kiemo nevalo, tas su rezginėmis žiemą ubagaus pašaro (priet.) prš. Aš sėtinius valau Šl. Valydama daržoves pietums Plonienė ir užsisvajojo I.Simon. Pienikes valýti daug darbo LKT108(Tt). Ungurys tura gyvas būt, kad valái Rsn. Pastatė nevalýtų (netašytų) medžių triobelę Dkš. Vãlo mišką, jaunus medelius palieka Stlm. Girininkas vãlo girią – pasirenkam [sausuolių] Pgr. Pernai vasarą joj bulbas vãlė (ravėjo) Jon. Daugiau nėko negal padaryti, tik kaminus vãlo (krečia) Krž. Pečių reik valyti jauname mėnesė[je] LTR(Mžk). Valýti arklį (grandykle) NdŽ. Netikėtai perskaičiau savo išspausdintus eilėraščius ne kur nors prie stalo, skaitykloje, bet žirgus valydamas LKXIV485. Kas mane maitins, kas mane valỹs senatvė[je]? J. | prk.: Kalbą valyti dera lygiai taip, kaip kūną dera nuprausti kiekvieną prastą rytą rš. Pasakyčiau, kad minėti straipsniai valo katalikystę, o ne teršia V.Kudir. Valė nuo nusidėjimų dvasią V.Kudir. Valýti partiją, valdžios aparatą NdŽ. ^ Dumblinas – kai šulinį vãlęs Šk. Taip panéikė [marčią] – yra batų vãlomas autas! Krš. | refl. tr., intr. K, M, L, LL118, Rtr, KŽ: Valýtis batus NdŽ. Mes einam čia, purvyną nešam, o jumiem valýkis Pv. Bene ji kada vãlosi, juodsubinė?! Skr. Ir tvartus valýtis turėjo [melžėjos] Erž. Ir nūnai valomės – ar tik nesulauksime kunigienės?! V.Krėv. Jei valantis šepetys iškrinta, gėdą apturėsi LTR(Vv). Dažnai ančiukai mėgsta išeiti į krantą, ten ne tik šildosi ar valosi plunksnas, bet ir lesinėja rš. ║ švarinti (vidurius): Valýti vidurius NdŽ. Vãlantys vaistai MedŽ11. Barškulaičiai takus vãlo, kap pūslės uždegimas, valnina Mrc. Duoti kiekvienam iš jų pagal ligą: raminamo, pastiprinamo, paleidžiamo, valomo vaisto J.Balč. Bruknys labai vãlo kosulius Dv. Valomosios klizmos rš. | refl.: Varo par nosį tą gumą, turi skrandis te valýtis Bsg. Busilo vaikai labai skystai vãlos Vlk. Fizinio mokytojas aiškino, kad bėgant valosi plaučiai rš. ║ nuiminėti, kraustinėti, nurinkinėti (stalą): Jau tėvas stalą vãlo, puodelius neša į lentyną – reik eit ma[n] žiūrėt Jrb. Kad piršliai ilgai nesėdėtų, reikia visad pavalgius greitai valyt stalą LTR(VšR). ║ ŠT171 daryti gryną, šalinti priemaišas, sodrinti: Valytas cukrus LL203. Valýta degtinė DŽ. Valýtasis benzinas PolŽ121. Tos žolės labai didelis vaistas: kraują vãlo Smln. Geriu dirgėles ir petruškas, tai kraują vãlo Pns. Kravauninkas kraują vãlo, gal i stiprina Sd. Parkų augalai valo orą, skleidžia malonų, gaivų kvapą ir mažina triukšmą rš. Iš vieno viedruko į kitą – taip ir vãlo [medų su koriais], kol ans švarus yra Krž. | refl.: Sakydavo, ka po kiek tę metų vãlosi auksas PnmŽ. Tas kada vãlosis auksas, tai jo išeina iš žemės dujos kokios kada ne kada, – ir pasirodo LKT229(Krn). ║ skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, vėtyti: [Iškūlę] tus grūdus valýdavom Krž. Su ranka suka [arpą] ir vãlo: javai byra į priekį, pelai byra į užpakalį Bsg. Ar javus valýdavo, ar ką – visur duodavo [užmokestį] Graž. Valýtų grūdų negalima buvo duona kept LKT309(Žl). Javų vãlomoji mašina NdŽ. Vãlomos mašinos atsirado jau čia priš pat karą Kv. Valomosios skirstomos į pirminio, pagrindinio ir papildomo sėklų valymo mašinas rš. 2. šalinti nuo ko, iš kur (nešvarumus, šiukšles, ką nereikalinga ir pan.): Valýti sniegą nuo kojų NdŽ. Valýti riebalus nuo pirštų NdŽ. Atsiradusią dėmę reikia valyti tuojau, nes įsigėrusią į pluoštą, pridžiūvusią daug sunkiau valyti rš. Reikia sulaužyt, susmulkyt, ka jau móters galėtų paskui į savo mintuvus išbaigt valýt tuos spalius PnmŽ. Aš turiu tokį bėrį, tai tą turėsi per dieną šert ir mėšlus valyt BsMtII186(Nm). | prk.: Grįžęs į Berčius, Kazys sužinojo naujieną: apylinkėj valomi raudonųjų desantininkai A.Rūt. | refl. tr.: Žmogus milinio švarko rankove valosi prakaitą J.Ap. 3. R, MŽ, Sut, ŠT1,57, Š, KŽ imti nuo lauko, vokti, doroti: Valaũ javus į skūnę K. Javus valyti N. Jis jau valo javus nu lauko J. Valýti šieną į daržinę Mc. Valýti derlių, javus, šieną, vasarojų NdŽ. Mes jau baigiam valyt, tik padraikos liko ant lauko Kt. Rugius iškuldavom, kol vasarojų valýdavom Nmk. Atėjo ruduo, pradėjo sviete valýt vasarojų BM239(Vl). O vei dar nevalýts ant lauko stov vasarojas K.Donel. Motina su tavo seserimis valo rugius, melžia karves, ravėja daržus ir sukasi apei kitus darbus Rp. Nuog šio laiko tu šiose pelkėse valysi daug šieno BsPIV16. Tai ūktveris dalgį plakė, jojo šeima šieną vãlė JD210. ^ Vėjus sėsi – audras valysi J.Jabl, Tlž. Ale kas nenor drauge sėti, tas ir netur drauge valyti brš. Kas šykštai sėjas, tas šykštai ir valys, kas žegnonėje sėjas, tas žegnonėje ir valys, tai yra bagotai brš. ║ doroti, vokti (lauką, dirvą): Dar nevalýtas laukas NdŽ. | refl. tr.: Sustoję pailsėti, vyrai ėmę šnekėti, kas visiems labiausiai rūpėję: apie tai, kad gal jau paskutinį kartą į savo aruodą valąsi šias dirvas V.Myk-Put. 4. šalinti nuovalas, placentą: Ot kantri karvė: ir vãlė – ir nerėkė Pv. Aš negaliu dar̃ valýt – gimta išeis [karvei] Pv. | refl. NdŽ: Ar jau karvė vãlos? Tl. Vãlos karvė po teliuku ilgai – kokią savaitę Mžš. 5. Brb kastruoti: Nevalýtas, su pautais paršas Drsk. Valýt reik paršas – be degtinės neis niekas DrskŽ. Reikėjo pirma paršiukus, aviniukus valýt Pšš. 6. prk. grobti, glemžti: Plėšikai turtą vãlė Ll. 7. M, NdŽ prk. godžiai valgyti, gerti: Ir gėrėdamisi veizi, kaip godžiai valo viską išalkęs broliukas rš. Alau, alau, aš tave valau, kol gyvas būsiu, tave valýsiu JD1275. 8. prk. naikinti, žudyti: Aš tariau, mans Dieve, nevalyk mane pusėje mano amžio brš. ^ Ar jau baigenà tave vãlo? Ar. Ponas Dievas jį valo N. ◊ bãlas nevalỹs nieko neatsitiks (sakoma nesirūpinant, ranka numojant): Neisiu dirbti, bãlas nevalỹs! Erž. ką̃ širdìs vãlo ko tik nori: Išpestyta, ėda, ką širdìs vãlo Krš. Dabar gali pirkti ką̃ širdìs vãlo, tik turėk piningo Krš. kẽlią valýti rengti sau valdymo barą: Atleido tą Lozaraitį, vãlo kẽlią nu visų baltųjų Krš. kíek dūšià (širdìs) vãlo ko tik nori, iki soties, užtektinai: Tura visa ko, kíek širdìs vãlo Krš. Imk, kíek dūšià vãlo Krš. širdis vãlo gali valgyti: Akys mato, bet širdìs nevãlo Kv. vélnias nevalỹs (nevãlo) nieko neatsitiks, neatsitinka (sakoma nesirūpinant): Vélnias nevalỹs, kad nerūkęs valandžikę pabūsi Skr. A, tokį pasiutėlį nė velnias nevalo LTR(Grk). \ valyti; apvalyti; atvalyti; davalyti; įvalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pravalyti; suvalyti
2 vãlyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) tr. NdŽ žr. 1 valyti: 1. Jn(Kv), Sd Vãlija daržinę J.Jabl(Als). Trobą vãlyju Lkv. Tu pats nesveikas, dar vaiką vãlyk! Vn. Vãlijam gardus – išleido paršelius Pj. Tien (tie) tik šmeiža, tik draiko, o aš tik vãliju Pvn. Tas gijas reikės anas vãlyti, reikės balinti Šv. Jis (šepetys) nebemazgojo daugiau grindų virtuvėje, – pono drabužius valijo Blv. Čia tą pačią upę vãlijom, kur kanalas yr Eig. Girias reikėjo vãlyti – įsiveikiau Šv. Tas buvo šeštadienis, mes dar šulinę vãlijom Slnt. Sako, ka tai Vaičėnei buvę vėžys, kur mokyklą vãlijo Trk. | [Juodalksnio] lapai valija ir gydo pūliuojančias žaizdas rš. Vãlijo kaulą – darė operaciją Kv. | Vãlijo míegas, nėko nebturėjo Jdr. | refl. tr., intr. Kv: Jei nevãlysys, į kuprą gausi Jdr. Daba reik kuknę vãlyties: molio turu, parsinešiau jau to molio Lk. ║ Leukonija valija prisišlemštusius vidurius, o ypač kepenas rš. ║ prk. gryninti: Tokiam beproteliuo reik kraują vãlyti (įšėlį mažinti) Vn. | refl.: Dega dega piningai, sako, kad anie vãlijas End. ║ skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų: Vãlijo grūdus DūnŽ. Vãlija sėklą – a liks? Pj. 2. Visokius brūdus vãlijom Kv. Pusė mokyklos tų trupinių, ta gauni jau vãlyti Šv. Skaidai grobus [kiaulę papjovus], kad anie y[ra] sukibę į vieną, vãliji taukus žemėn Kl. 3. H, H172, N, K, K.Būg(Kv, Rt), NdŽ, Grg Eisi pievos vãlyti, kurmiai išraũsė End. Pievas vãlijo i pyvežė tų žagarų į šiūrę Dov. Kitas arė, sėjo, šieną pjovė ir grėbė, javus nu dirvų valijo S.Dauk. 4. refl. Karvėms, kada apsiveršiuo[ja], nevãlijas, ta duoda nagatkas Yl. ◊ kíek širdìs vãlija iki soties, ko tik norima: Ėda, kemša, kíek širdìs vãlija, i vis urza Pvn. \ valyti; apvalyti; atsivalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pervalyti; pravalyti; privalyti; suvalyti; užvalyti
3 vãlyti, -ija, -ijo intr. KŽ 1. būti naudingam, tinkamam, pritikti, priderėti: Būdvardžiai viengaliniai lenkuojas pagal trečiosios skvarmos ir valija dėl visų trijų lyčių S.Dauk. Jei numų augmenis gal išdirbti ir naudoti, be abejojimo daug didesniai yra valytinas nekaip svečios šalies S.Dauk. | refl.: Vãlijas ganykla, kad pieno duoda karvės J. Tam audeklui nevãlijas tas skietas, t. y. neprisiema J. Tas pats valijas anoms, kas apei lapus pasisakė P. 2. turėti svarbos, reikšti: Yra žinomas daiktas, jog privalumai žemės arba grunto daug valija gerumui vaisių S.Dauk. Daugiaus tenai valija patarimas arba roda nekai asaba S.Dauk. | refl.: Daug vãlijas suverpimas ir skieto nutaisymas audime J. Daug vãlijas geri darbininkai, t. y. daug nudirba J. 3. priklausyti, galioti, priderėti: Jei tas vardas nekurioms asaboms arba daiktams tevalija, tikruoju (nomen proprium) vadinas S.Dauk. 4. refl. gerai eitis, sektis: Vãlijas gaspadinysta, kad pieną suraugina rudenį J. \ valyti; įsivalyti; pasivalyti
4 valýti, vãlo, vãlė žr. 1 valioti 4: Nervus suparalyžavo, persuko, rankų nevãlė Dg. Su viena ranka, su tuoj nevãlančia (apie pačią) DrskD235. | refl.: Apsirgo, nesvãlo, pavirto kab medžiu ir greitai pamirė Dg. Vėjo užpūstas, pats savę nesvãlo Drsk. Dar̃, kol tėvas vãlos, tai bloga nebus, o kap numirs, tada, kap norėsit, tep būsit Arm.
5 ×vãlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (sl.) 1. tr. daug, nuolat vežti, siųsti: Sūnui Levosia vãlijo i vãlijo [siuntinius] Dglš. 2. tr., intr. aštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti, drėbti: Kad užeina pyktis, tai vãliju (keikiuosi) ant pusė valandos už visą rublį Rk. \ valyti; atvalyti; išvalyti; privalyti
valyti junginiai
- (ap)valyti, (ið)valyti dulkiø siurbliu, (ið)siurbti, (iš)valyti, (iš)valyti dulkių siurbliu, (nusi)valyti, chemiškai valyti, iš(si)valyti, nukraustyti, valyti (plunksnas), valyti dugną, valyti dulkių siurbliu, valyti šepečiu