padraikos reikšmė

Kas yra padraikos? padráikos sf. pl. (1) K, Alk, Kv, Vb, pãdraikos (3b) Slnt, Ms 1. išsidraikę šiaudai, likę dirvoje, pjaunant ar vežant javus: Rugiai statūs – padráikų nebus Mrj. Rugių padráikas ant dirvos sugrėbstyk į kūgius J. Neleisk karvių an rugienos, ba da padráikos nesugrebotos Al. Padráikas reik grėbti, kol rasa, kad grūdai neišbirtų Up. Pirma suvežė pėdus, o paskiau padráikas Jnš. Dvi duonas praskūlėm tik iš padráikų Lš. 2. suglamžyti šiaudai, šiaudų ar linų ištaršos: Menki rugiai, mažai kūlių teprikrėtėm – vienos padráikos Lkv. Dvejas rezgines padráikų arkliam tvarte suklojau Lš. Prasti linai eina į padráikas Užv. Pri mintuvų liekta pãdraikos KlvrŽ. 3. kas išsidraikę, pasklidę: Nei erškėčiai, nei žolių padraikos nekliudo jai kelio Blv. Saulė teka kažkokia gelsva, mieguista, prisidengusi retomis debesų padraikomis J.Balt. ║ prk. kas nevertingas, netikęs: Rašai pačias pãdraikas KlvrŽ.