Kas yra grėbti? grė́bti, -ia (grẽbia Al), -ė tr., grė̃bti 1. su grėbliu traukti į krūvą (šieną, šiaudus...): Grėbė pulkas mergužėlių, grėbdamos dainavo (d.) Jrb. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj drobes austi NS116. 2. Sk, Mrj, Vlk imti rankomis kertamus rugius, kviečius: Tu nueisi į kalnelį, kur kalne grėbiau kvietelius, tu nerasi manęs Dkš. 3. čiupti, stverti; glemžti, grobti: Priėjęs iš užpakalio, grėbė meškai už ausų MPs. | prk.: Jis grėbia pinigus kap skiedras Alv. Tėvai pamirė, tai vaikai vargelio grė́bė Vlk. ^ Jau galas grė̃bs (atsitiks kas bloga) Dkš. Negrė̃bs velnias savo veislės (savo vaiko) Ss. 4. M prievarta imti laidą už skolą ar nuostolius; ppr. imti gyvulius, dėl neapsižiūrėjimo padariusius nuostolį: Grė́bti kiaules nuo lauko J. Jeigu ateitų kas grėbti bandos, Levuką pavarykit namo Žem. | refl.: Negrė́bias kaimynai Btg. \ grėbti; apgrėbti; atgrėbti; įgrėbti; išgrėbti; nugrėbti; pagrėbti; pergrėbti; pragrėbti; prigrėbti; sugrėbti; užgrėbti
grėbti junginiai
- (su)grėbti