Kas yra grobti? gróbti, -ia, -ė, grõbti 1. žr. griebti 1: Ans nėko neveizi, gróba iš nagų Tl. Gróbiau katinuo už kupros ir sviedžiau laukan Mžk. Kurgi grobì kai žvėris, palauk, kol paduosiu! Lel. Pati grobė vaikus nešti laukan M.Valanč. Šaltis gróbia širdį, t. y. šąla J. Meška grobė kinką, triaukš triaukš kaulą sutratino, gurkš prarijo M.Valanč. Žaltys norėjo jai įkąsti ir gróbė už uodegos ps. Skutyklė neema – groba bulvę šukėms Lk. Karštis vėl mane grobia rš. | refl.: Grobės Petras už karštos galvos, kad neužsidegtų; grobės už skaudamos širdies, kad nepersprogtų Žem. Grobės už ginklus, norėdamys par kraujo praliejimą sugrąžinti garbę senolių savo M.Valanč. | prk.: Grobkitės to mokslo srš. Kur gróbsiuos (dingsiu) nakties metu, kad neturiu nė kirvio [jei reikia ką padaryti]! Šts. 2. tr. atimti, savintis svetimą daiktą: Jo nagai vanago – ką pamato, viską grobia rš. Vapsvos labai grobia medų, lenda net į avilius rš. Grobeklis gróbia jeibi ką ir greitai bėga J. ^ Kas grõbs – nepralobs, kas ars – nepavargs Skr. 3. intr. smarkiai dirbti: Išsišiepę vyrai grobia, nei minutės dyki nebūva Ėr. | refl.: Plėšis, gróbsis, o darbas nė iš vietos Šts. 4. refl. griebtis, gauti suprasti: Aš gróbiuos, t. y. pasijuntu, jog negerai darau, susizgrimbu J. \ grobti; apgrobti; atgrobti; įgrobti; išgrobti; nugrobti; pagrobti; pergrobti; prasigrobti; prigrobti; sugrobti; užgrobti
grobti junginiai
- (api)plėšti, grobti, (už)grobti, pa(si)grobti