triaukš reikšmė

Kas yra triaukš? triáukš interj. NdŽ, Kp, Svn, triaũkš NdŽ 1. NdŽ, Vkš žr. triaukšt 1: Tujau triaũkš pusiau Trk. Triaũkš mietą išlaužęs, šiam ant viršu Lnk. Mažu kūjeliu pakš pakš i tujau triaũkš pusiau Slnt. Kaži kaip giliau kelsi tą koją, triaũkš tas viršus i nulūš Vkš. Vel[nia]s galvą triaũkš i nulaužė KlvrŽ. 2. žr. triaukšt 3: Kiaulė bulves triaukš triaukš betriauškinanti Skd. Triaukš triaukš, ka ėda ans kaip arklys Vvr. Aš triaũkš triaũkš i griaužu kaip pasiutęs KlvrŽ. Pribėgo pri lango – triaũkš triaũkš su dantims tą romą Trk. Meška grobė kinką, triaukš triaukš kaulą sutratino MitIII106 (M.Valanč). Su koja [lapė] pavarčius [keptą šūdvabalį], pakapt į dantis – triaukš triaukš triaukš Sln. 3. Vkš pykšt, pokšt, trinkt (garsiam pokštelėjimui, trinktelėjimui žymėti): Triaukš – kad šavo iš ulvieriaus (revolverio) Skd. Ponas triaukš nušavo i įkasė miške LTR. Griaustinis … triaukš! teip smarkiai nutrenkė TS1900,9. Nei par daug didelis griaustinis buvo, ale tik triáukš ir nutrenkė [žmogų] Svn. 4. žr. triaukšt 5: Susidėjom, triaukš – išgėrėm KlvrŽ. Dvidešimt červonų – triaukš i pragėrė Šts. Mun besimalonėjant, vyras triaũkš ir pareina numo Vkš.