Kas yra vata? vatà sf. sing. (4) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, (2) LzŽ; M, L 1. sluoksnėtas medvilnės pluoštas žaizdoms tverti, šilumai palaikyti ir pan.: Vatà – iškedento ir iškaršto pluošto masė LTEXII110. Tamponas iš vatõs ir marlės MedŽ507. Pagalelį tokį apvynios su pakulums arba su vatà (darant dagtį) Krp. Apačio[je] vatinis – su vatà klotas kas nons – i skara vilnonė iš viršaus (taip rengdavosi žiemą) PnmŽ. Dantis gelia: rupūžę sudeginę supila į arielką ir su vata deda prie [geliamo] dančio Sln. ^ Ka jau teip išminkys [duoną], kaip vatà būs (minkšta) Sd. I pasku nubraukei jau, nušukavai jau par tus šepečius, susikratei pakulas, taip kaip vãtą padarysi – ir verpsi Tl. [Blynas] vėlėsi burnoje kaip vatos gumulas – pamėgink nuryti rš. Vatà – ne kailiniai, arbata – ne lašiniai Slnt. 2. PolŽ39 dirbtinė techninė medžiaga, panaši į medvilnės pluoštą: Mineralinė vata, stiklo vata ir ypač įvairios akytos medžiagos labai gerai izoliuoja šilumą ir garsą sp. Iš aukštakrosnių šlako gaminamos plytos, šlako vata rš. 3. augaliniai pūkai: Šio paukščiuko ypatybė yra nuostabus lizdas, susuktas iš augalinių pūkų, ypač iš gluosnio vatos T.Ivan. ◊ į vãtą vynióti kng. kalbėti, pasakoti pagražinant, išsisukinėjant, vengiant tiesiai pasakyti: Atsakyk, ponas Aukštuoli, tiesiai, į vatą nevyniodamas, ką mums daryti? rš. Juk paprastai jis viską vynioja į vatą J.Gruš.
vata junginiai
- cukraus vata