Kas yra vilnonė? vilnõnė sf. (2) NdŽ 1. Vad didelė namie austa vilnonė skara apsigobti: Vilnones audėm klėtkom, abrūsus, paklotes visokias Kb. Ka kur važiavo, ta apsigobė vilnõnę Yl. Užsisiausk vilnõnę, kaip taip eisi plika galva Žd. Baltoms vilnõnėms ejo motriškosios į bažnyčią žiemą Vkš. Vilnõnės liūb tokios puikios juodraudonės arba margos Lnk. Pririšau pilną vilnõnę muilo Skd. Išeiginiu drabužiu motriškųjų buvo teip vadinamas (= vadinamasis) kilimas. Vadino dar jį sage, arba sagše, kurią dar tankesniai vilnone vadino S.Dauk. Užsirišk vilnonė̃lę, kad neperšaltų galva Slč. 2. LKAI171(Srv, Jnšk, Nj, Šd, Rk, Zr, Dj, Ml, JnšM), Rm, Dv, Akm, Brs žr. vilnelė 2: Vilnõnės tik džiovint gerai Švnč. Vilnõnės – kur raugia rudenį Rš. Vilnõnės – apačioj kai vilnos Kli. Storos geltonos grybės tos vilnonė̃lės Vb. Oi, džiuma, kazlėkas… ant vilnonę žiūrėjo NS1354(Vb).
vilnonė junginiai
- vilnonė flanelė