skietas reikšmė

Kas yra skietas? skiẽtas sm. (2) DŽ, PnmŽ, Čk, Lkš, Smal, Vl, Jdr, Pgr, Pj, Vn, Žeml, (4) Jrb, Lel, Sdk, Klt, Dglš, skíetas (1) Š 1. SD253, Q609, CII917, Lex103, R, MŽ, I, N, K, M, L, BŽ24, Rtr, LKAI134 audžiamųjų staklių prietaisas, į kurį suveriami metmenys ir kuriuo sumušami ataudai: Pirmiau veria į nytis, paskui par skiẽtą PnmŽ. Kai inrieti, tada galą razpjauni, po vienam siūleliui inveri nytysnan, o po du skietan Rš. Siūlus skiẽtan suveria i audžia Nmč. Suvert nytysna, potam skiẽtan – ir aust Pb. Tep neregiu skietañ invert Rod. Skietą įvert B. Iš skieto išverti B. Be skiẽto ir nyčių neausi Brsl. Tankiau primušk skietù siūlus Brt. Tam pačiam skiete austas audeklas Rm. Par stori siūlai buvo, kad skietuo dantis išlaužė Dr. Prylipas siūlų skiẽtas nuskuta audant, ir pasileida siūlai Skdv. Skiẽtas gali būti dešims ir šešiolikos posmų Švnč. Skietas turėjo dvidešimts penkis posmus Rs. Storo pakulinio audamasis skietas tura būti dvylikinis Šts. Nusipirkau šešiolikį skiẽtą Dkš. Keturnytis skiẽtas Gdl. Tankinis skiẽtas – septyniolikos dvidešimt penkių posmų drobėms austi, retinis skiẽtas – dvylikos šešiolikos posmų storiems audeklams austi Nm. Skietas retas, tankus, proretotas B. Ar tik skietas nebus par retas tokiam audeklui? Klov. Siauras bus mileliui skiẽtas Skdt. Jei skietas būriuotas, ir audeklas būs probrūkšmėtas Šts. Skietas buvo brūkšmėtas: dantys nelygi, išlūžinėję, numų darbo, dėl to ir skersadriūžis išejo brūkšmėtas Trk. Veizdėk, kad skietas būtų be brūkšmos J. Muštuvai, kur skiẽtą deda Lt. Tuose muštuvuos išpjautas toks grioviukas įdėt skiẽtui LKT156(Grz). Nesgi jų staklės, skietai, mastuvai, lankčiai, vytuvai buvo jų vyrų dirbti S.Dauk. Iš atkakšnio dirba skietus J. Dantys liauni skieto, kad kliba J. Nytys sukandėjo, skiẽto dantys išbiro LKT109(Kv). Kam tie skietaĩ bostos, neaudi – priglausk kur Klt. Ui, kad tu išausi man marškinelius be nyčių, be skieto, be šautuvelės? KlpD1. Mok mano martelė plonai verpti, nendriniu skieteliu tankiai austi LTsI429. Dukrelė mano, jaunoji mano, auski plonas drobeles su lendriniu skieteliu JV234. Šilko nytelės, nendrių skietelis. Kodėl netankios mano drobelės? LTR(Kpč). Ne tiek aš audžiu, kiek gailiai verkiu, ant tankaus skietelio pasiremdama LTR(Ūd). Laužau skietẽlį, traukau nyteles aš mergužėlė, gailiai verkdama DrskD178. Nulaužiau skietą ir šaudyklėlę, neperlaužiau širdelės ant bagočiaus sūnelio LTR(Mrk). Tarp nyčių, tarp skiẽto augo ąžuolėliai, o po pakojėlių balti dobilėliai JD766. Brolelis pynė nendrių skietẽlį (d.) Vrn. O aš pažinau savo motynėlę, jos lendrinis skietužė̃lis, cidabro šaudyklėlė JV1075. An Jurginių nevalna nešt per laukus skieto, ba vilkai puolas LTR(Auk). 2. N, J, Lp, Skrd, Br, Grš, Nm, Alk, Brt, Rs, Skr, Erž, Kv vežimo ar rogių skersinis branktams užkabinti: Dvikinkis vežimas su skietù i su dvim vogais Pj. Vežimo skiẽtas, o prie jo branktai prikabyti Vl. Pri skiẽto yra maži brakiukai Pgr. Su dvim arkliam važiuoji – skiẽto reik Vn. Varyk arklius abudu lygiai, ba skiẽtą sulaužysi Grl. Man skietą apkaustyk be atsajų Šmk. Lipk į vežimą per skiẽtą Plv. Kad kinko porą arklių, skiẽtas užsideda an viršaus gaktinės Pj. ║ LKAI103 (Vn, Pgr, Žgč, Kln, Plšk) rogių gaktinis: Skiẽtas yr į visas šlajas Ktč. 3. CI507, R, MŽ, N, K, Kos155, Kv, Čk akėčių išilginis balžienas: Skyles balžienūse iškala ir sumauna an skiẽto Jdr. Akėčiose skietais surakina balžienus Klvr. Akėčios turi keturius balžienus ir laikosi ant dviejų geležinių ar medinių skietų LKAI110(Vlkv). 4. skersinis kam nors sutvirtinti: Plausto medžiai yra ant skietų suverti Prk. Kripės galiniai negeliai vadinasi skiẽtai Šk. 5. rato lanko sudedamoji dalis, stukas: Ar padirbai tekiniuo skietùs? Grd. ◊ kaĩp skiẽtas labai (plonas, liesas): Karvės kūdos – kaĩp skiẽtai Ds. Koks čia arklys – kūdas kaĩp skiẽtas Bsg. Karosinės kiaulės plonos kaĩp skiẽtai Šts. Išdžiūvęs kaip skietas, žandai įkritę, drabužiai kaba lyg ant baslio J.Paukš. nei į nýtis, nei į skiẽtą apie ką netinkamą: Mergõs, kur nei į nytis, nei į skietą, man nereik! Plv.