Kas yra staklės? stãklės sf. pl. (2) 1. Q609, CII917, SD115, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL68, Š, DŽ, KŽ, LKAI129, Paį, Sb, Antš, Klt, Klvr, Vdk, Brs, Gršl, Lž įtaisas audiniams austi: Staklès turėjom ir ratelius turėjom – verpėm ir audėm Sug. Šitokios moteriškės nebuvo, kas stãklių neturėt Pb. Apmeta ant mestuvų, riečia į staklès ir audžia Gsč. Kai aš šišonais atėjau, staklès sukūrenom: pri mūsų niekas nieko neausdavo, ne Pgg. Ka buvau jauna, audžiau, daba nebmatau akimis, ne stãklių bėr Lpl. Jums garbė, kad stãklės prieš pavasarį trinka K.Donel. Kol pavasarį pradės į pūdymus mėšlus vežt, kad stãklės būt išmestos, audimas išaustas – jau lauko darbai Gr. Viena merga stãklės[e], antra merga į laukus ejo, į darbą Krt. Až tų darbų ir staklė̃s[na] nėr kada inlipt Skdt. Sėsiuos į staklès, kai turėsiu laiko Jrb. Šiandiej staklès pastatysma, o rytoj galėsma audeklą riest Vžns. Nuo pat ankstyvo ryto Elžbieta staklėse sėdi – audeklą veria S.Čiurl. Mergesa stãklėse audžia J. Marti audė mažosioms stãklėms skotertes Vkš. Didžiosios stãklės kitaip vadinas plačiosios stãklės Vkš. Tos laumės … sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais, nedabaigę austie BsPIV140. Kad jiedvi audė plonas drobaites, staklės tuzgeno, nytės blizgavo RD184. Ištempė it audeklą staklėse M.Valanč. Naujos staklẽlės, šilkų nytelės, mano sesulė audžia DrskD24. Pragydo gaideliai prie girnelių, išaušo aušrelė staklẽlėse JD233. Apžels staklẽlės vortinklėliais, pelės drobelės aukštam svirnely JD468. Stovi staklelės, šilkų nytelės – nebėr audėjėlės LTR(Brž). Įneš staklaites nepakeliamas, įded drobaitę nepaaudžiamą (d.) Mšk. Čia nėra staklikių, nei šilkų nytikių KlvD15. Kai jiedvi audė plonas drobeles su naujoms staklužėlėms, staklės tviskėjo, šaudyklė švytėjo KlvD10. Staklutės, staklužės, staklužėlės N. ^ Merga kaip stãklės Grž. Miške stãklės, an avelių vilnos (apie neužtikrintą, negreit pasiekiamą, sunkiai įvykdomą dalyką) Trgn, Žl. Da stãklės miške ir vilnos in avelių Aln. Vilnos lauke, staklės miške, o jau milelį matuoji LTsV32(Srd). Pakluonėj staklės, pabaly nytys LTR(Užp). Kas audžia be staklių? (voras) Jrg. Audžia panelė tamsioj seklyčioj be staklių, be nyčių (bitė) Grk. 2. DŽ, KŽ mašina, prietaisas kam nors dirbti, gaminti: Galėtum ir su savom stãklėm aliejaus išsispaust Srv. Par karą daug kas buvo aliejui mušt staklès įsitaisę Ob. Pramonė ir amatininkai naudojo dar nesudėtingas medžio ir metalo apdirbimo stakles MLTEIII277. Stãklės auksui plauti BŽ43. Pinigų kalamos stãklės BŽ608. Gręžimo staklės GTŽ. Geležies plojamosios stãklės NdŽ. Tekinimo, tekinamosios stãklės NdŽ. Frezavimo staklės rš. Kopijavimo staklės SkŽ292. Blokas siuvamas specialiose siuvamosiose staklelėse rš. Gręžiamosios staklelės darbą palengvina, paspartina rš. Siuvėjos staklelės (spręstuvai) R264, MŽ353, KII84. | Kankorėžius [geniai] įspraudžia į plyšius, jų pačių padarytus medžiuose, ir juos lukštena; tai vad[inamosios] genio staklės EncVIII264. 3. Vrn audžiamojo įtaiso šlaunys, šonai, rėmai: Stãklės tai šonai, o visos – stovai LKKIII22(Grv). Vidus stovų geras, ė stãklės blogos Rš. ║ muštuvų rėmai: Stãklės muštuvam reiks dėt naujos Dkšt. 4. NdŽ rėmai, uždedami ant rogių, ratų, vežant pašarą, žabus: Par mišką siauru keliu nepavažiuosi su staklėms neužkliuvęs Mžk. 5. mediniai krosnies rėmai: Kirstinio ir muštinio pečiaus staklės išdega Šts. 6. maniežo, vilktuvo mediniai rėmai: Privodo stãklės buvo geležinės, tai sulankstė Sdk. 7. NdŽ stovynė, statukas. 8. prietaisas ugniai gauti: Dar apie 1880 [m.] Mažeikių apylinkių piemenys u[gnį] įsižiebdavo vad[inamomis] staklėmis (į du kuolus, pėdos atstumu įkaltus į žemę, iš vidaus pusės buvo įspraudžiamas sausas lazdyno pagaliukas, apvyniotas stipria virvute, kurią piemenys, atsistoję iš priešingų pusių, traukdavo už galų tol, kol pagaliukas besisukdamas pradėdavo degti) MLTEII593. 9. padėklas: Uždeda evangeliją ant staklių brš.
staklės junginiai
- audimo staklės, tekinimo staklės