vidus reikšmė

Kas yra vidus? vidùs sm. (4) KBII106, K, LsB239, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ; M, L, LL280 1. SD401, R200,205, MŽ265,272, D.Pošk, N vidinė ertmė, plotas, vidinė dalis, pusė: Skritulys viduj tuščias SD98. Vidun veizdžiu SD34, Sut. Krosnies vidaũs šalys NdŽ. Siena vienur įkrypo vidun, kitur iškrypo oran – visa troba sukrypo Š. Vidaus degimo variklis LE XXXIII506. Į [išpuvusio ąžuolo] vìdų įlįsdavo, nė užly[ja], nė vėjas užputa Erž. Miškuose randa išpuvusį vidų eglės, iškrato ir tę padaro avilį Aps. Peli į [girnų] vìdų, i mali, mali i mali Krž. Jeigu pili ir uždaryta [volė], tai [alus] neteka viduñ Avl. Su lopetele ir išlygini dailiai [krosnies] vìdų, paliekta kaip ir ištinkuotas Žlb. Valgyt čia (pečiuke) [verdu] – didelis vidùs Antš. Aguonmaliai puodai buvo iškriupusiais vidaĩs Šts. Viduõ[je] stabulės yr gelžies buksos Mžk. Tus linus aplaužysi, dar ans y[ra] stambus, spalių viduõ[je] y[ra] Lž. Kaulinė rožė į vìdų genda Sdb. Auga ana (kopūsto galva) iš vidaũs, ne iš viršaus Aln. Perpjauni krūtinę ir išplaudi iš vidaũs, kad tyras būt Dgp. Penkias poras verti iš vidaus nu riestuvo ir penkias poras verti iš viršaus nu muštuvo, ir būs audeklas lankstytis (lamstytis) Trk. Tas pripilia, kur viduĩ, išsuka, išpilia, i vėl leidžia viduñ (valo šulinį) Jdp. Reikia mėsa indėt viduñ [į bulves], ir išvirs Dsn. Bandelė įšoko ingi vìdų pirkios ir bėgo par slenkstį oran, ir ūlyčia nubėgo (ps.) Dv. Iš vidaũs man lęšiuką [akies] išėmė Kpr. Pažiūrėkit vaiko akies, iš viduĩ auga miežis Srj. Jam (pilvui) negana, kad tikt iš viršaus jį dabinėjam; bet ir iš vidaũs jis nor kasdien pasilinksmyt K.Donel. Viduĩ rate buksa Grv. Iš vidaũs gražest kap iš viršaus LKKXI 177(Zt). Kūčių vakarą batą meti ant durų: jeigu atsisuka ant vidaũs – neištekėsi Vl. Dūda, tu dūda, ažu to tu dūduoji, kad viduj dyka GrvT12. Tą plėčką jis atsidaręs bandė ant piršto pilt, kad matytų, kas viduj BsP I6(Rg). Priesaga -ingas reiškia paprastai daikto vidaus ypatybę, išeinančią dažnai arba kartais ir aikštėn J.Jabl. Ir aną (skrynią) aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Viešpatie karaliau, neprigaudinkias. Nesa šis bielas viduj (paraštėje kit nieko tiktai) molis yra, ir iš viršaus varas BBDan14,6. | Einamasis vidaus vietininkas (lingv.) J.Jabl. ^ Iš vidaus karščiu dega, o iš lauko pažytką daro (krosnis) S.Dauk. Kai gyvas, viršun kudlom, negyvas – vidun kudlom (avies kailis) Ml. Maža bačkelė be šulų ir be lankų, viduĩ dvejopas alus (kiaušinis) JT246. 2. SD1134, M.Valanč vidurys, centras ar maždaug centras (vietos atžvilgiu): Atsibrovėm į šalies vìdų BŽ44. Vidus dangaus D.Pošk. Miesto viduj nebuvo tas pabrikas, ant šalį RdN. Ir da žuvių yr viduĩ [ežero] vietoms LKT176(Smln). Vidù ūlyčios einu Dglš. Kėbloja boba vidù kelio Prng. Gandralizdžio viduje tupėjo senė gandrienė M.Katil. Įlipė vidùj medy ir baisiai gražiai dainuoja (ps.) LKT267(Brž). Ant vìdų vis sukišam tas varpas, vis pėdai nesusidraikę labai Kpr. Kataros mergos pina vainiką, tos viduĩ stalo sėdi [per vestuves] Ad. Paguldis viduj pamasto vagį i muša Dglš. Pievos pats vidùs šienaujamas Ant. Mekynos šiūpt šiūpt par vìdų pado, kad daugiau būt biralo duonai Klt. Karvės uodega turi būt ilga ir ragai kad viduñ lenkti ir nestori Ign. Aplinkui upė, o miškas per vidų Str. Šito ežero viduñ bus koki keturi metrai gylio Vrn. Raistelis – tokia bala: aplink vanduo, o viduĩ kelmai Tj. Pačiuom vidum̃ [kelio] OG269. Neplauk, antele, neplauk, sieroji, per vidų ežerėlio TDrV13. Kad egiptijonai ejo par vidų marės, Viešpats išvartė jų vežimus ir išmėtė raitelius S.Stan. Žydų žemė buvo mažne pačiame viduje visų pasviečių I. Ir nukryžiavojo jį ant tos vietos Golgoto ir du piktadėju su juo, vieną po dešinės, o antrą po kairės, o Jėzų viduj VlnE207. Tada eš atėjusi tau pasakysiu ir tave per vidų Jeruzalės vesiu, idant tu visas žmones Izrael turėtumbei BBJdt11,13. Ir nešė [izraelitai] dvylika akmenų iš vidumi Jordano BBJoz4,8. O tu pakelk tavo ramtį (paraštėje lazdą) ir ištiesk tavo ranką ant marių bei perdalyk anas (viršuje jas), idant vaikai Izrael įeitų ir viduj pereitų ant sausumos BB2Moz14,16. Jeng vaikai Izraelio įeitų, vidumi (perdėm) sausumoj CII65. Ir išėjęs vėl iš rubežių Tyro ir Sydono atėjo mariump Galilėjos, vidumi rubežių dešimties miestų VlnE104. Ėjo vidumi Samarijos ir Galilėjos MP318. ║ vidurinė, centrinė daikto ar kūno dalis: Nagas [arklio] reikė žiūrėti, ka anos būtų dailios, plačios, ka būtų viduõ[je] nepilni viduriai Krž. Čia sausos [malkos] iš pakraščių, o vìdų [kur iškūrenta] vėl pridėjom Kpr. A veizėjai, a šlapi tie šiaudai viduõ[je]? Trk. Šikšnysparnis par vìdų plonas Rsn. [V]andenio lelijų geltonan vidañ tai sukdavom sviestą (žaisdami vaikai) Svn. Jei stora par vìdų kirmėlė, vaikinga tada Dkšt. Piestas – tokis kaip kočėlas: galai laibesniai, ė vidùs tvirtesnis Rš. Senybos skarelės šilkinės – vidùs geltonas, ė viršus raudonas Prng. Par vidų susiūta paklotelė Lb. Ut bitinas: mėlynai žydi, viduĩ kaip bitytės Kvr. Bei jį (altorių) teipo daryk, jeib viduj išdubęs būtų BB2Moz 27,8. ║ žmogaus pusiaujas, juosmuo: Man per vìdų atrenka (skauda) Rod. Vidùs manas skausta Zt. Kad jį galai, kap per vìdų sopa! Pls. Kojos skauda, ir per vìdų [aš] visa kvara Pls. 3. Vvr, Raud, Gsč, Pc, Jdp pastato, statinio, patalpos vidinė dalis; pats pastatas, statinys, patalpa: Šaltis visus į vìdų suvarė NdŽ. Prašom į vìdų NdŽ. Dirba, triūsia vidujè, po vìdų DŽ1. Išorinis namų kampas apima išorinį plotą; išorinis kampas išsikiša į išorę, bet apima vidaus plotą FT. Visas vidus buvo užverstas brangių audinių ritiniais J.Balč. Nestovy ore, eme viduñ LzŽ. Eikitav jūs į vìdų, viduñ J. Eika gi viduñ, negi stovėsi tarp durų Č. Laukutinieji, t. y. kurie ant lauko, žmonys spaudžias į vìdų J. Iš vidaus neišėjo J. Uždaręs prienamio duris, grįžo į vidų I.Simon. Iš vidaũs iššoko keli berniukai NdŽ. Tie kūdikiai paliko į vìdų Rsn. [Šuo] ras kačiuką viduĩ, tai tę kudurais eis viskas Smln. Jie susitarė klausytis, ką tę viduĩ šneka Jrb. Mūsų tas vidùs labai šaltas Srd. Jis pats kūtėj gyvolius šėrės, o tie į vìdų įėjo Grz. Vaikiai atejo į kadaginius (guogius), nu i pradeda grajyti, tie kadaginiai i sueita į vìdų Bdr. Iš lauko pusės ėmė degti namas, o paskuo į vìdų įejo ugnis J. Aš priejau pri langų, jau viduõ[je] ugnis Als. Ar neisiat į vìdų nešalę? Plt. Viduõ[je] kiek y[ra] puikiai, išdažytas baltai Šts. I orą, i vìdų pirkios išmaliujo Dglš. Pelių tų daug vis įlenda [į spąstus]: turbūt iš laukų jos eina į vìdų Jrb. Skruzdėlės bėgio[ja] čia viduõ[je], iš kur anos atlenda Žd. Nujo[ja], įeita anie į vìdų, ta motyna sėda su dukterims LKT41(Pkl). Pašaliais, pakraščiais pristato tus vežimus, i eis į vìdų melsties Akm. Kad išeis į vakarelį, niekas nebįleis į vìdų Vgr. Neleida aną (jaunąjį) į vìdų, kol piršlys neišperka Klk. Mislijom, gal ans į vìdų įejo, nėr nė viduõ[je], nėko nematyti Krp. Kas tik eina į vidų, tas gauna su smėliuotu mazgoliu per galvą SI340. Eikit an vìdų, kogi tenai burbat sustoję LKT253(Ėr). Neišneša nosies pažiūrėt, kas daros – vis vidù[je] įlindus Mžš. Nusipirkau ragaišio, nešiau ant vidų, užmiršau Ps. Eit viduñ, gryčion, tai dar motina apibara LKT313(Ob). Iš oro gražus namas, o viduj nieko nėr Kvr. Pili kubiliukan kokian ir plauni ant oro, viduj te, ką tu [išvelėsi žlugtą] Kpr. Par duris įejo [žaibas] ir apipylė viduj ir nieko neišnešė, iš vidaũs pradėjo [degti] Plvn. Gi laužas amžinas: senobiškas, vidu[je] bolkiai, nieko te gero! Mžš. Kregždė lauke, blezdinga viduj lizdą deda J. Tad rudeniop apgriuvęs karčemos laužas nors iš lauko ne ką tepasikeitė, bet viduje atrodė visai tinkamas gyventi žmogui V.Myk-Put. Jau sena bažninčelė, viduõ[je] gražiai atrodo, viduõ[je] sutvarkyta y[ra] Vž. Einam nuo durų [užkabinę vainiką], sakom, kaip čia dabar bus, niekas viduñ nekviečia Kp. Ažušąla, šalta mano gryčia, stačiamalkio negali kūrint, viduñ rūksta Šmn. Mūsų tokia vaikščiotoja, tai tik viduñ oran, viduñ oran PnmR. Inteidinėja ana viduñ ir atdarydinėja ana pečį Zt. Ar neleistum viduñ sušiltų? JT387. Būdavo, atvažiuoja [jaunikis], išeina tėvas ir paprašo viduñ Mrk. Aš vidun koją kyšt, katė laukan Grv. Ana (katė) jį (kačiuką) tęsia, veda viduñ Klt. Eikte viduñ, ba sušalste Švnč. Šiaudų nesunešė į vìdų, sulis Ėr. Kiekvienas ūkininkas tik stengdavosi neįsileisti mušeikų vidun A.Vien. Viduj buvo šilta ir jauku, dieną šviesu, o naktį tamsu J.Balč. Eik į vidų, ko stovi lauke? S.Stan. Bet tuo tarpu, laumei nebematant, viena mergina dasiprotėjus laukan išsprūdo, o atėjus vidun pratarė: sesytės, sesytės MitII60(Brt). Atėjo vakaras, slūgos uždagiojo daugel žvakių po vidų Tat. O ir pasakė tam tokį dyviną vardą, kurį viduj ėsant reik ištarti Jrk76. Eisim, broliai, vidun, gersim mes tą alų NS472(Vb). Vadink svečius į vidų, gersim alų ir midų LLDII177(Krn). Jeigu mano dukrytėlė – eiki vidulin LTR(Ob). Eik į vidų, tu peržegnotasis Pono Dievo, ko stovi lauke? Bb1Moz24,31. Ir visi vyriausieji surinkimo ėjo vidun ir pasakė tatai Mozėšiui BB2Moz16,22. Ir po aštuonių dienų vėl buvo jo pasiuntiniai viduj ir Tamošius su jais VlnE64. Jei bevelyja daržinėje, zbare, ore neg viduj ir garde avių gyvent, tos jau neest avys Christaus, bet velino pekus DP248. ^ Ponas viduj, barzda ore (burokas) J.Jabl (Jnšk). Ožka viduj, uodega lauke (krosnis su kaminu) LTR(Brž). Viduje abrūsai, o lauke galai (sija) M. 4. S.Dauk, NdŽ daikto vidinis turinys (ppr. esantis gilumoje), vidurys: Viršai žali, vidaĩ geltoni tų obūlių Tv. Viršus [antklodės] – vilnom ataustas, o viduĩ pridėta pakulų – ir šilta, ir gerai būdavo Alz. Nepriejęs da riešutas: košikė jo viduõ[je] tiktai Vdk. Kojos vidaĩ priauga meisos, ir arklys raišta Ggr. Vaikam ne tiek ta antytė ar viščiukas rūpi, kiek tas vidùs, kas te įdėta Všk. Vìdų visą iškaldavo su kaltais ir padarydavo te bitytei įlįstie Jdp. Aviliai tokie tada negi buvo kaip dabar, iškapliuodavo, vidùs medžio Slm. Kur rąstas drūtas, tai iškapodavo vìdų, ir dureles padirba [kelminiam aviliui] Kp. Puscukriniai [runkeliai] – raudona apylinkė, vidùs baltas Rš. Arbūzo apylinkės nevalgo, tik vidų Švnč. Liš bulbos vidùs likdosi, kap apskuti LzŽ. Pratęsos vidus D.Pošk. Aplink medis, vìdų išima [darydami klumpę] Antr. Visus vidùs išėmė, tik žėglius čionai JnšM. Te seni medžiai buvę, tai vidaĩ išpuvę Aps. ^ Gyvena anys poniškai, valgo patį vidų grūdo Dglš. Drabužėliai kaulo, liemenėlis medžio, o vidùs pradaužus nesuprasi kas jam yr (riešutas) Kp. 5. DŽ, Plt, Yl, Pšš, Č žmogaus ar gyvulio organizmo vidinė dalis, organai: Vidaũs ligų gydymas MedŽ539. Vidinė (vidaus) sekrecija LEXXXIII511. Pusiau žmogus liesas viduj paliko J. Duoti ligoniui šio to į vìdų NdŽ. Krūtinės vidus (cavum thoracale) E. Nosies vidus (cavum nasi) E. Ausis [paukščio] sudaryta iš vidaus ir vidurinės ausies LEXXII175. Burnos vidus yra tikra visokių garsų dirbtuvė, nelyginant kokia garsų kalvė J.Balč. Tie siūlai viduj turia sutirpt Jrb. Pasibaigė viduõ[je] sveikata Stl. Nagatkos nu vėžio padeda, reik gerti į vìdų Všv. Jau stipriai užpili tų ramunių, tad varo karštį iš vidaũs Pln. Davė į vìdų geramas i iš viršaus tepamas [liekarstes] Gršl. Ramunėliais tai ir viršuj žaizdas plauna, ir viduñ geria, nuo kosulio, nuo visko Kp. Bet iš viršaus daugiau skaudėti pradėjo kaip viduõ[je] Lž. Dabar jai ar koks auglys viduĩ Ps. Sėdo [liga] viduñ, ir numirė vaikas Jdp. Maž ir negalėjo [vyras dirbti], negi žinau, kas te viduĩ jo buvo Kpr. Mano liga viduĩ, pavirš nelabai žymu Skp. Vidų man vis diegia ir diegia, dar kad ką riebiau ažvalgau ar rūkyto Trgn. Kaštavolą i viduñ geria, i nuo sumušimo Rš. Tep susopsta viduĩ, ką nepastoviu in kojų Ck. Tabokos visas brudas sueina viduñ Žl. Vidùs perdegintas, nuodai buvo aštri Ml. Ką burnon, tą atgalio – viduĩ kas yr Klt. Sopa vìdų, vėdariukas nesveikas Dglš. Vìdų jai sukratė Ck. Jo vidùs nesveikas Str. Ievaro medis duodamas į vidų nuo apriejimo pagedusio šunies LMD(Sln). O jy (saldžioji votis) iš vidurių verčias, jy turi išeit iš vidaũs Kpč. Anai (karvei) didliaĩ skausta, i papūse, va, tokie atsirado tokie akminys, viduõ[je] Trk. Anai (kiaulei) rauda viduõ[je] Krš. O jeigu te viduĩ kas būdavo [kiaulėms], tai te niekas anų nebegydydavo Grz. Pacuką ėdė ėdė, vìdų išėdė, šerstis liko DrskŽ. ║ viduriai: Jei senas pienas – vìdų leida Mžk. Vidùs paleido, rėkė kaip nūperta Klk. Kumet vìdų paleida, reik gerti metylių arbatos Vkš. Šitos žolės vìdų paleidžia Dgp. Vidùs nesmaino, viduriai ažsituri [sergant prietvaru] Tvr. Buvo vìdų paleidę, tai šiap tep užturėjau Dkšt. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė[jo] vidùs Klt. Jam vìdų (skrandį) iščystydavo Ign. Gėriau alų, gėriau midų, ažusopo par man vìdų (d.) Dglš. | pl.: Beduju, tai galva sopa, tai vidaĩ Dglš. Čėsais teliuosis, ė jūs nepribūste, gali vidùs visus išplėšytie Švnč. 6. Trkn laikas maždaug lygiai nutolęs nuo pradžios ir galo: Vidus dienos D.Pošk. Vidus nakties D.Pošk. Vidus vasaros D.Pošk. Viduõ[je] nakties baldos kaip neprieteliai Rdn. Aveles kerpa du kartu: apie vìdų vasaros i pradžią žiemos Dkšt. Vasaros vidu įkaitusys upėse ar ežerūse maudės S.Dauk. Atdengti tegal [tabaką pavasarį] šiltai ir skaisčiai pagadai esant dienos vidu ant trumpo laiko S.Dauk. Teip jam besibovijant prisiartino nakties vidus BsMtII111. Bus tavo, berneli, žirgas pagirdytas rytas vakarelis žaliuoju vyneliu, per vidų dienelės žaliojom rūtelėm [pašertas] (d.) Prng. 7. Lž tam tikra aplinka, bendruomenė (ppr. uždara), tarpas: Bet jis, perejęs per vidų jų, nuejo BtLuk 4,30. Stojęs tada aukščiausias kunigas viduj, klausė Jėzų kalbėdamas: – Nieko gu notsakai? Ką tie liudija prieš tave? Ch1Mr14,60. Išeis aniolai ir atskirs piktus iš vidaus teisiųjų I. 8. KŽ, Jž, Sd tai, kas vyksta pačioje valstybėje, neišeina už jos ribų: Vidaũs reikalų ministerija DŽ. Palaikyti vidaũs tvarką NdŽ. Vidaũs rinka NdŽ. Reformacijos sąjūdį Lietuvoje iš vidaus silpnino suskilimas į sektas, nevieningumas rš. Kovoti turime visi kartu, bet tvarkytis viduj mes turime vieni, be lenkų V.Myk-Put. Kada mes čia viduj tarp savęs pešamės, mus taiko užpulti J.Balč. [Lietuviai] pernai iš Ašmenų valdybos įsiuntė ministrui vidaus reikalų… prašymą, kad grąžintų lietuvišką raštą A1884, 146. 9. P prk. žmogaus dvasios pasaulis, psichika: Žmogaus vidaũs pasaulis DŽ. Vidaũs gyvenimas NdŽ. Žmogus, nors ir kaip vienišas jisai būtų, pajunta norą atskleisti savo vidų bet kam, o juo labiau bičiuliui V.Myk-Put. Kaip visad prieš kelią viduje toks lengvas pažįstamas peršulys M.Katil. Kas tvirtas savo viduj, tas retai pyksta J.Mik. Pavydas žmogų iš vidaũs griauja Jrb. Manę balsas iš vidaus ragin Ns1857,6. Išmaniau, jog aš pats su savo vidumi, su savo dvasia, su savo žinojimu, tariančiu: esmi, esąs to didžiojo tvėrėjo reiškinys ir turįs tai būti paties noru Vd. Bet veik jo vidus jį vertė šitą tiesą tykume mėginti Ns1832,1. Taip ir jūs, iš viršaus rodotės žmonėms teisūs, bet viduj pilni este veidmainystės ir piktybės GNMt 23,28. ^ Žmogų pagal išorę sutinka, pagal vidų palydi rš.

vidus sinonimai