Kas yra savęs? savę̃s pron. refl. sing. gen. K, DŽ, sàvęs, savė̃s, sàvies, savę̃, sàve, savè, sàvi, saũ žymint asmens ar asmenų santykį su pačiu savimi: Jis nė savęs nesigaili J.Jabl. Jis savę negailėj[o] Kls. Kožnas savę daboja Str. Nė savęs pasirašyti nemoku Šts. Vaikinas savęs vertas, ne koks vėjo brolis LzP. Kliūnkt (šaus) tavie – i sàvęs nebturi Pj. Vaikas gimsta, o kaip jo rankutė sugniaužta – ant sàvęs Erž. An savę̃s reikia nešt [šieną] Mlk. Pasidirbo tokius vežimukus, an savę̃s (patys) traukė Slk. Iš savęs gal ugnės atsirasti, kad daiktai pri kits kito didžiai trinas S.Dauk. Iš savę̃s tas [jūros] vanduo sūrus Krš. Šitos skarelės gėliuotos iš savę̃s (gėlėmis išaustos) Mrj. Kraujo vėžys nekimbąs, pats iš sàvęs atsiranda Šv. Pats iš sàvęs pagijau Jd. Pienas iš sàvęs yr saldus Šv. Pati iš sàvęs pasistengiau ir išsimokiau [skaityti] Užv. Nemoku rašyt, skaityt iš savė̃s išsimokiau Mšk. Sudė[ja]u giesmelę pati iš savę̃s Dglš. Aš tik iš sàvęs išsilaužęs (savo jėgomis pramokęs) LKT202(Kbr). Par karą sėdavom žirnių tik dėl savę̃s Slk. Jam obūlių užtenka dėl sàvęs Skdv. Pati iš savę̃ išsimislijo Dglš. Iš savè pramoko skaityt Krč. Ka ji pasakodavo iš sàvę (sukurdavo pasakas) Erž. Iš sàvę neužsidirbsi, kur tu pasidėsi?! Ln. Anos niekur nesmokė, pačios nuo savę̃ Ad. Buvo nusipirkus dėl sàvęs LKT199(Žal). Dėl savę̃s tai do turiu lašinių Klt. Ir niūkia tarpu savęs važiuodami Aps. Jau jiedu rienas tarp savęs J. Arklys vienu matu nubloškė nuo savęs jojėjį J. Savęs paties plakimas SD49. Da jis duosiąs nuo sàvę kelias dienas atostogų, ka niekas nežinotų Jrb. Žada mama nuo saũ parašyt Mžš. Gerą, valig saũ žmonelę gavo Mžš. Taip jie ėjo, vis daugiau visokių dainuškų prisimindami, kiti čia pat nuo savęs kokį posmą prasimanydami, vieni kitus erzindami V.Myk-Put. Nieko jiems negali būti baisiau, kaip numirti, nežinant už ką ir žinant, kad po savęs palieka vien tuštumą J.Avyž. Buvau vyresnysis, po sàvęs (savo valdžioje) turėjau kareivių Pvn. Sako, tu dirbai dėl savė̃s Žg. Einu dirbt dėl savę, guliu dėl savę Pls. Aš nusipirkau dėl savę̃ Pb. Jos tik dėl savę̃, o dėl senio tai… Rud. Gal savė̃s didumo kryžių nešė Mšk. Ant sàvęs nebūt ėmęs naštą (negalėdamas nesituoktų) Krž. An sàvies ką tura, ta (tai) ano Rdn. Ką turi ant savę̃, visa nusivilko Brt. Tau taip suplūks, kad pats savę̃ nebepažinsi Sb. Savę̃ pasigailėk – ko draskais! Kpr. Pats savę̃ [pasenęs] žmogus baidais Kls. Ant savę̃ tai nieko blogo matyt nenoria, vis tik ant kito Sb. In savę̃ kas gi šneka – vis apie kitą Lel. Aš da pati pradedu iš savę̃ juoktis Ad. Atvarinėja nuog savè LKKIX199(Dv). Nemokyti žmonės buvo, neturėjo supratimo iš savè Pc. Dėl savè pasidarę turėjo Kdn. Jis tą šunį prisipratino prie sàve LB191. Sàvi gailias visi Jd. Gali iš saũ užsidėt pasnyką Ps. Nedręsu kalbėt patis ižg savę̃, bet ižg rašto kalbu DP491. Ne nuog save paties kalbu Aru26. Dieną ir naktį prieg savęs mane laikykiat Mž5. Būkiat vienos dūmos tarp savęs VlnE157. Neverkit manęs, bataig pačios savęs PK161. O būtų daiktas labai priderąs ir reikalingas dėl didesnio ir patogesnio paties savę išmėginimo PK205. ^ Ot karšia: bliūdą priepilnį kaip už savęs užmetė (greit išvalgė) Rod. Savęs nepamatęs, kito nepažįsti Kos84. Nu savęs neišbėgsi LTR(Yl). Mesi pirma save, tai rasi paskui LTR(Kš). Ir šuva ant savęs ponas Pšl. Nuo savę̃s niekas nestumia Bgs. Ką dirbsi, ka sàvęs nepasineši Skdv. Anas ne sulig savę̃s medį kerta Užp. Na ir išdidi: pati savę̃s baidosi (nebeišmano, kaip laikytis, maivosi) Dkš. sáu dat. K; SD345, Sut, sãv K, sãvei, savì, sàvie K, sãvienai, savìk, sãvik, savim: Tris dienas sáu galėjo dirbt, tris dienas eit į dvarą Vlkv. Kad dirbdavai sáu, tai ir turėdavai Vlkš. Sáu burnon insdeda ir tau pusę atduoda Kls. Iš gaspadorystės sáu jautį pasliko Antr. Valgyti vyrai verda sáu Vvr. Prisirišau prie sáu, kad nenulėktų KlbIII87(Mlk). Sugrįžo ir šaukia prie sáu LKT225(Krm). Merga regimu virbu akis sau išmovės, t. y. visi sakė, kad pijukas, o ana neklausė J. Ir jis nenorės sau pakenkti J.Jabl. [Žmogus] nešėsi krepšį ant nugaros, dviem virvagaliais pasaitojęs jį sau per pažastis J.Balt. Aš patì sau galą nedarysiuos, gal eidama kur numirsiu Grz. Kas tasai kvailas vokietis, kuris patsai galo sau ieško? V.Krėv. Būk ištikima pati sau ir tikėk savimi V.Bub. Kaip ir jaunimas, taip ir turtingesnieji gaspadoriai grupavosi, šnekučiavosi su sau lygiais A.Vien. [Mackevičius] nenorėjo bergždžiai ginčytis, tad nukreipė kalbą sau rūpima kryptimi V.Myk-Put. Iš savie išgijo, be kokio daktaro Šts. Pirm savie vedė S.Dauk. Pati nueisiu in jaunimėlį ir pasdabosiu sáu bernužėlį DrskD185. Močiute širdele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau… LTsI471. Tu pas mumis sunkių darbelių nedirbsi, tu pavėsėly sėdėsi, sãvei vigadėlę turėsi JV913. Jam reikia savì Zt. Tegul gi ana sãvienai išsiburia Sdk. Prispirko batų ir vaikam, ir sãvienai Ob. Aš nusišėriau savìk žirgelį JV25. Jok į kitą kiemelį, gausi sãvik mergelę JD97. Kumet bereik sàvie nusidirbti Als. Sàvie reikai viską sutvarkyti LKT70(Dr). Lakstė vanagas skraidydamas, savim peno ieškodamas BsO239. Valgį sãv sužvejot pas klaną nulėkė greitai K.Donel. Pagelbėk sav pats VlnE208. Turim tave prieg savi, karalių dangųjį PK143. Apsirūstavo tuojaus ponas, kad jie savovalnai … ėmė savi moteris MP69. Turime … saugot visus prisakymus jo, brangindami juos sãvi didžiaus ant visų daiktų DK70. Prašau savi ant padėjimo DP131. ^ Šneki kaip su sáu lygiu LKT102(Vg). Dirbau kaip sàvie Šv. Kas peika, pats savie teika, o kas gira – kitam skira Lpl. Dirba kaip ne sáu Jnš. Miegelis sáu, darbelis kitam Plv. Ko sav nenori, to ir kitam nelinkėk M. Iš mano gero sau ragus įgavo LTR(Krtn). Tegu gyvena, kaip nori – sáu ras (pats save galės kaltinti) Mžš. savè acc., sàve, savę̃ K, savì, saũ: Vienas pėdas in savè, kitas in savè Rdš. Pati savè penėjo Ad. Ma[no] žmona nigdi pinigo neturėjo pas sàve Rod. Mažai tokių močių yr – savè lepina Klt. Nei savè patį, nei kitus draugus nepažeisi K.Donel. Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Kaip šiandien jis matė save studentą P.Cvir. Jį troboj kiekvienas į save šaukė ir duona penėjo, medžiotų su savim vedės J.Bil. Juoziokas suėmė savąjį šautuvą abiem rankom ir laikė jį tiesiai prieš save tarytum žvakę J.Balt. Eidavom ir eidavom savì pasikinkę (savimi arėme) Krž. Nekaltyk, mergele, manę bernužėlio, tik kaltyk, mergele, pati savè jauną DrskD105. Neapsigaudink savę J. Ligonis savę neramdo J. Svočia an savę̃ veda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Paprašė kieman in save su katinu VoL388(Klt). Matau, ka ans ne į savì panašus (pasikeitęs) Trk. Pripils tą maišą už savì didesnį Mšk. Patys savi vadino lietuviais, kalnėnais, arba aukštiejais, ir žemaičiais S.Dauk. Padabok an saũ, kokia tujai Mlk. Pasvėdėk karvę ingi saũ Dv. Šaukiau, šaukiau in saũ, kaip nuė[jo], taip nuė[jo] KlbIII19(Lkm). Per savè (savarankiškai) išmokau rašyti Drsk. Jis pats per save išmoko siūti Alv. Kai žmogus jau suaugęs, tai turia pats už saũ atsakyt Sb. Eš garbinu pats save VlnE53. Reikia mums patiems pirm save mėginti PK125. Gelbėk pats save ir nuženk nuo kryžiaus Ch1Mr15,30. Telaiko savi miernai VlnE24. Kuo savi piginame? DP16. ^ Kiekvieno žmogaus pirštai į save lenkti I.Simon. Ir jo nagai į save riesti J.Jabl. Lapė loja – save pasakoja LTsV225(Šts). Savę̃ žėdnas mylia Kpr. Kur eisi, ten savi atrasi KlvrŽ. Gera prekė pati savi gir S.Dauk. Mylėk artimą tavo kaip pats save VlnE116. savimì instr., savim̃, savi P, saviẽm LD301(Aln, Ktk, Lkm), saũ, saimì, saimim̃, sajim̃: Pauliui atrodė, kad Daubaras šnekasi pats su savimi V.Bub. Tu nepatenkinta manim, o aš – savim K.Saj. Jis negalėjo atsistebėti savimi, kad taip labai nusilpo ir paseno rš. Bet ir taip patenkinta savimi ji dar niekada nebuvo, kaip šį vakarą I.Simon. O aš išeidama, čionai nebūdama, aš išnešiu lelijėlę su savimì drauge JV425. Arklių neduoda žabaram parvežti, kol savimi parvelki, dvasia apgęsta Žem. Prisiperka kiaušinių, tę kokių javų ir tada neša an pečių savim̃ LKT231(Ktv). Savimì vežimą vežu J. Akselys savimì sukt reikė[jo] Gs. Pašarą i pakratą vis nešiau i nešiau savim̃ Dglš. Pats sajim̃ nešasi LKKIII116(Zt). Kinkė arklius – nepaveža, kinkė jaučius – nepaveža, tai paskui savim̃ vežė Grš. Savim̃ išsidirbo arus (be arklio) Vn. Aš kulu savim̃, be kokio arklio Tl. Tas žmogus stumia savim žagrę, visas suprakaitavęs Švnč. Mes savim̃ malam duoną Krtn. Kūlėm mynėm savim, o dabar mašinos Šts. Savim̃ [v]andenį nešiojom GrvT64. Šieną su savim̃ pjaunam Ln. Ans savim neprisipažįsta, kad blogai padarė J. Katinui priryt reikia sulig saviẽm Klt. Taipo girtuodami tėvai ir vaikus glūpus su savim̃ į karčemą velka K.Donel. Jis kap metė jį po sau, tai tik žiopterėjo Švn. Apversti po savim (padaryti, kaip pačiam patinka) Žem. Aš visa tat savim esu ištyręs J.Jabl. Aš tik žiūriu ties savim J.Jabl. Po savim̃ (savo valdžioje) turėjo aštuonius kareivius Krš. Bobutė nieko nebnusimano – po savim̃ leida Vkš. Šeštus metus guli in patalo, po saviẽm daro Klt. Vyras, o dar ties savim̃ turi sveikatos, ir bijok jo Ėr. Levukas jau sėdėjo užkrosny, parietęs kojas po savim J.Balt. Oi, kad pamatysiu, su savi vadysiu TŽI159. Imk ir muni drauge su savi, josiav abudu į svečią šalelę D88. Rytas vakaras marma i marma su saũ KlbIII19(Lkm). Ėmė su saimì savą žmoną Lz. Su saimim̃ vežas patalą Lz. Neėmė aliejaus su savimi VlnE182. Id teiktųsi duoti su tėvu, su savim amžinai gyventi PK170. Bodėti savim pačiu SD225. Christus … vėl ateis mūsump ir ims mus su savim DP215. ^ Visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs LTsV99. Nesigirk pats savim̃: gerą žmonės regi ir pagiria Lp. Ant kitu mato ir krislą, ant savim̃ nė rąsto nemato Pln. Kai pasitaisė naujus drabužius, tai ir po savim nebemato (didžiuojasi) Srv. savyjè loc., savỹ, savėjè, savė̃[je] Krž: Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju J.Bil. Tėvas, išgirdęs, kad parvyko žentas, nebeištvėrė savy V.Myk-Put. Ana savỹ sylos jau seniai neturi KlbIII19(Lkm). Mačkienė nutilo, o savy pradėjo daugiau ir daugiau krimstis I.Simon. Tuojau pajuto savỹ didę sylą Jrk16. Gerai tam, kas supykęs šaukia: kas savė̃[je] pasilieka, tai negerai Jrb. Jei ana nekeika, ana savė̃[je] šneka Plt. Savė̃[je] kenčiu, niekam nesakau Erž. Savė̃[je] burgėjo, pyko J. Tėvas savė[je] apei tai mislijo S.Stan. Griekavimas dvi dali tur savėje Vln28. Bylojo pati savėje BPII506. saviñ loc., savýsan Klt į save: Pririnkau (pririjau) vandinio saviñ LKKIII116(Zt). Sustraukus visa saviñ ir kėbluoja aplink trobas LD293(Krd). Paskirtas oras tuoj savin užsidarė, jog nežymu pereigos jos (strėlės) AruP88(BaIšm5,12). savę̃sp loc.; SD200, savę̃spi; MŽ, savemsp į save, pas save, su savimi: Išgeriu ką savęsp SD160. Savęsp vadinti B. Savęsp traukti Q658. Visus gentis bei prietelius savo sukvietė savęsp Ns1832,8. Nuolat akis jinai savęspi traukia Vd. Aukseliu mane vadina, sidabru savęspi šaukia! J.Marcink. Žeme tu mano šventoji, tu savęspi trauki dar KlvD388. Išgirsk … šaukiantįjį savęsp PK44. Jėzus apsistojęs liepė jį savęspi atvesti VlnE42. Kas užguli savę̃sp patiesp DK126. Nesibijok imt savęsp Marijos, moteries tavo Ch1Mt1,20. Nubudęs tada ėmė vaikelį savęsp ir motiną jo ir atėjo ing žemę Izraėliaus BtMt2,21. Dėl to mes, Dievo meilę savęsp žinodami, su jais dalią imkim, jų keliais eidami PK139. Suvadino (surinko) savemsp vaikus BBTeis3,13. saviep loc. I, Jms, saviesp, savė̃p Krš 1. savyje: Tuokart gaspadorius savė̃p mislijo, jog tur būti Mikolas ar šventu žmogu, ar su pikta dvasia BM356(Tl). Savė̃p visaip misliji, o ar gali sakyti Rdn. Nuvargęs ar rūpesningas saviep niūniuo[ja] S.Dauk. Kožna pasaka tur savė̃p turėti grumtą PP10. Rasi ne vienas tuokart pats saviep tarė M.Valanč. Tos loskos neturėjo saviep P. Turi saviep kaltybės AruP130. Ta veislė yra didžiai vykstanti ir daug tur saviesp apyninio medaus arba saldumo S.Dauk. O vienok saviesp turėjo tris daiktus: karštį, liepsną ir šviesumą AruP139. 2. pas save: Pakvietė saviep AruP142. Vadinai mani saviep M.Valanč. savim̃p loc., savimpi, sajim̃p LD125(Zt), saviñk 1. savyje: Nejautė savimp stiprybės AruP145. Jausdamas savimp ligą Ak. Kremtuosi pats savimp SD68. Nepakrutinęs savimp didžio širdies sopulio SPII61. Kodrinag tad prašyt tur nuog kito, kuris savimp gali rast, ko ieško? DP587. Nieko gero savimp nejaučia PK205. Ateina pas jus kailyj avių, savimp būdami vilkais draskančiais brš. Ir netikėkitės, jog galit patys savimpi kalbėt BtMt3,8. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Kaip bodus yra duksėjimas žmogaus savimp pačiamp DP314. Tarė nes pati savimp: kad tikt dasilytėsiu rūbo jo, pasveiksiu Ch1Mt9,21. 2. prie savęs, pas save: Priėmei savimp AruP145. O savim̃p tu neturi alavėlio (pieštuko)? LKKIII116(Zt). Turėt savimp auksą, sidabrą SPII214. Kitas saviñk neturi nieko Grv. Patys savim̃pi siūdykite Bru. savìp loc., savýp, savìpi, sajìp 1. M pas save, prie savęs: An kitos dienos nuvarė bobos duktelė karvę savýp AruP147(Pst). Kožną einantį savìp vadino Pls. Savìp kad atneša [ąžuolą], ponas nebauda Akm. Negerai darai, jog brolio moterį savip laikai BPI29. Ana sajìp viso turi LKKIII116(Zt). Mus nori savip turėti Mž358. Kąg savip išvydau? DK144. Tavip patenku, o savip prašokstu DK169. 2. savyje: Savip gerai apdūmot B253. Savìp sumišti MitI79. Bylodamas teip savip: nesielok, dūšia mano PK59. Idant niekas savip neišmanytų daugiaus, net kaip yra parašyta BtPvK4,6. Mes savipi dūmosim BPII240. ◊ ant savę̃s (saũ Mžš) 1. Pkl savarankiškai (gyventi): Aš ant savę̃s gyvenu Ob. Ne in sàvę sunku gyvent Ktk. Vargo buvo gražio, kaip an sàvęs gyvenom Užv. Kertikę nusipirko ir an sàvęs gyvena Skdv. Apsiženiję pasidalino gaspadorystę par pusę, atsiskyrė ir pradėjo gyvent kožnas ant savę̃s BM209(Pg). 2. savo atsakomybei (paimti): Aš pasiėmiau vėjo malūną ant sàvęs (išsinuomojau) Trš. ant savę̃s atsisė́sti Žem imti savarankiškai gyventi: Kai atsisės ant savęs, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj. ant savę̃s turė́ti (atsiràsti, bū́ti) sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel. Kur aš važiuosiu – antra diena ant savęs Ps. Jau ant sàve bùvo atsirãdę – prapuolo Jsv. aukštaĩ savè nèšti didžiuotis, puikintis: Ans savi aukštai neša Ms. be savę̃s sunkiai sergantis, bejėgis: Gi matai, kad toks žmogus be savę̃s Jnšk. Ką tu, be savęs būdamas, padarysi! Skdt. Guli be savęs Pls. bijók savę̃s nustebimui reikšti: Bijok savęs, tiek piningo reikėjo išleisti! Užv. į savè dė́ti valgyti, gerti: Dė́k į savì tą stiklelį – bene kas nutiks! Krš. Tik dė́k į savì i nelok čia daug Trk. iš savę̃s iš savo uždarbio: Ji iš savęs gyvena J.Jabl. 18 metų Antanas Baronas-Baranauskas pradėjo uždarbiauti ir gyventi pats iš savęs A.Vien. Ana apstaiso iš savę̃ Aln. iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti merdėjant: Ligonis pradėjo iš savę̃s mùštis, ir pagaliau mirė Ukm. ne prie sáu kvailas: Tu tikrai ne prie sáu Ign. ne sáu nesavas: Vaikšto ne sáu, tartum dvarą pardavęs Grž. prie savę̃s laikýti žindyti: Laĩko pry sàvęs po šešius mėnesius DūnŽ. Vaikas dar pri savęs laikomas Šts. rankàs ant savę̃s laikýti norėti sau naudos: Pirminykas tik rankàs an savę̃ laĩko LKKXIII134(Grv). savìp ateĩti sustiprėti: Kažno ar da ateisiù savìp – nusmuko sveikata visiškai Blnk. savìp nueĩti nusilpti: Nuejau savìp, kažno ar atgausiu sveikatą Blnk. savýsan ateĩti atsipeikėti: Anys atė̃jo savýsan LD293(Klt).
savęs junginiai
- savęs lepinimas