Kas yra ligonis? 1 ligónis, -io scom. (1) DŽ; R ligónis, -ies (1) K, ligonìs, -iẽs (3) Sg; SD26 nesveikas, sergantis žmogus: Ligonis vis dūsauja kaip dūsavusi, užsimerkusi Žem. Ko meto ligonis, ar eina sveikyn? J.Jabl. Menka ligonis, kad raudona Ėr. Aš sena ir ligónis, ką gi aš už tavę eisiu Tj. Ar ligonis geresnė? Rk. Ligonies (ir ligonio) sveikata mažėja Ėr. Širdies ligoniai turi vengti stiprių emocijų, fizinio perkrovimo, įvairių kelionių, išgėrimų ir kitų varginančių veiksnių rš. Jis vis prie ligónies buvo KBI38. Sveikata ligonies DP122. Rado Anę išbalusią maitinant ligonėlį Vd. Kada regėjom tave … ligonim? BtMt25,44. Ligoniai … nepriima valgymo SE160. Sveikieji neprivalo vaistytojo, bet ligonys VoK48. Daktarai … ligonimis padest MP71. Ligonimus ir gryniemus tarnaut DP228. Idant … ligónimis … nebjaurėtumbimės DP75. Tarė ligoniesp DP348. Psichinis ligónis (psichiškai nesveikas žmogus) DŽ. ^ Ligonie mirus, nebreik žolių (vaistažolių) VP27. Gerai kaip ligoniui kietam patale KrvP(Všt).
2 ligónis, -ė smob. (1) žr. 1 ligonis: Ligonė išgėrė, bet nuo to dar blogiau pasidarė rš. Seneliui labai rūpėjo jo globojamoji ligonė Mš. Ligónė buvo numerdėjusi, ale dar atsitekėjo J. Greitai ligonis ir visai pasitaisė P.Cvir. O tu mano motynėle, o tu mano ligonė̃le J. Į ligónius padavė, gerti ir valgyti negali JD1166. | Tep geria – ligónis pasidarė (nepataisomas girtuoklis) Kt. | Ligonė akis P.Aviž.
ligonis junginiai
- ambulatorinis ligonis, stacionarinis ligonis, sveikstantis ligonis